Smiltynėje, šalia marių, dešimtmečius stūksojusius gelžbetonio luitus ir kitas statybines atliekas sutvarkyti ėmėsi Uosto direkcija. Tad iškuopus statybinį laužą, Kopgalis, vedantis pietinio molo link, pasitiks sutvarkytas.
Kopgalyje sandėliuojamas statybinis laužas, manoma, yra sovietmečio palikimas, tačiau tikslus laikotarpis, kada čia buvo suvežtos statybinės atliekos, neaiškus. Tikėtina, kad tai prieš dešimtmečius atgabentas statybinis laužas, susidaręs pertvarkant uostą, jo krantines.
„Taip jau atsitinka gyvenime, kad tėvai kartais turi atsakyti už savo vaikus ir padaryti darbą, kuris nebuvo padarytas. Ši, Kopgalyje esanti teritorija nepriklauso Uosto direkcijai, tačiau akivaizdu, kad čia yra suversti krantinių fragmentai ir kitos statybinės atliekos. Uostas yra išsikėlęs prioritetą ir eina žaliąja, darnumo kryptimi. Tad mes nusprendėme sutvarkyti šį, tikėtina apie penkiasdešimt metų stūksantį statybinį laužą ir sutvarkyti pakrantę, vedančią pietinio molo link. Juo labiau kad po rekonstrukcijos atnaujintas pietinis molas gyventojus pasitiks su specialiai pritaikytomis, įrengtomis apžvalgos aikštelėmis“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Statybinės atliekos, kurių pagrindą sudaro senos gelžbetoninės konstrukcijos, susandėliuotos valstybinėje žemėje. Teritorija patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Tad prieš pradedant darbus buvo būtina parengti tvarkymo planą.
Kopgalio teritoriją tvarko konkursą laimėjusi UAB „Griovimo ekspertai“, kuri turėjo parengti ir tvarkymo planą.
Kuršių marių pakrantėje, maždaug 120 metrų ilgio ruože, gali būti daugiau kaip 350 tonų statybinio laužo, kurį daugiausiai sudaro betonas. Atliekos rūšiuojamos, laikinai laikomos jų susidarymo vietoje, po to bus surenkamos ir vežamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio aplinkai ir utilizuojamos.
Tvarkomoje teritorijoje šalinamos tik statybinės atliekos, o natūraliai susidarę rieduliai yra paliekami.
Pagal sutartį su rangovu, Uosto direkcijai šie darbai kainuos daugiau kaip 38 tūkst. eurų (su PVM).
