Nidoje atidaryta tarptautinė T. Mano šventė

Šeštadienį, liepos 9-ąją, Pradžios koncertu Nidoje atidaryta visą savaitę vyksianti XXVI tarptautinė Tomo Mano (Thom Mann) šventė, kurios programoje šiemet – netoli 30-ies renginių.

Koncertus, parodas, filmų peržiūras bei diskusijas šiemet jungia kaimynystės tema.

Šeštadienio vakarą po Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios skliautais viltingai nuskambėjo Pradžios koncertas, kuriame Klaipėdos kamerinis orkestras (vadovas Mindaugas Bačkus) bei solistas baritonas Romanas Kudriašovas atliko trijų kartų Didžiosios Britanijos kompozitorių Edvardo (Edward) Elgaro, Ralfo Vaugano Vilijamso (Ralph Vaughan Williams) ir Bendžamino Briteno (Benjamin Britten) kūrinius.

Anot šventės Muzikos programos kuratorės dr. Vytautės Markeliūnienės, šiemetinėje šventėje laukiama ir daugiau susitikimų su Klaipėdoje kuriančiais bei praeityje kūrusiais muzikais.

Tradiciškai T. Mano šventę sudaro kelių žanrų – Muzikos, Žodžio, Dailės ir Kino – programos, kurias vienija bendra tarptautinės šventės kuratoriumo iškelta tema.

Šiemetinė – „Kultūros kraštovaizdžiai. Kaimynystė“. Svarbi geopolitinė padėtis skatina kalbėti ne tik apie teigiamus kaimynystės bruožus.

Anot šventės koordinatorės, T. Mano kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, po pandemijos laikotarpio į įprastą ritmą grįžtantys šventės renginiai gvildens ir karo Ukrainoje temą.

Jai ypač daug dėmesio bus skirta Žodžio bei Kino programose.

Šventės atidaryme dalyvavęs Vokietijos atstovas Lietuvoje Matijas Sonas (Matthias Sohn) atkreipė dėmesį, kad bendros grėsmės suvokimas tampa vienijančiu veiksniu.

Vos 3 kilometrų atstumu nuo Nidos su Lietuva besiribojanti Rusija, vasario 24 d. pradėjusi karą Ukrainoje, tampa vis labiau tolima ir svetima, tuo pat metu daugelis mūsų šiomis dienomis kelia sau pamatinius klausimus, permąsto vertybes, gyvenimo tikslus bei prasmę.

Anot rengėjų, T. Mano šventės renginiai pasirengę padėti šioje kelionėje. Palaikymą šventei bei žiūrovams siuntė ir ilgametis šventės globėjas Prezidentas Valdas Adamkus, kurio sveikinimo žodį renginyje perskaitė Neringos meras Darius Jasaitis.

Anot V. Adamkaus, kai, baigiantis pirmajam XXI amžiaus ketvirčiui, kultūros kraštovaizdžio dalimi tampa sugriauti namai, sudegusios mokyklos ir masinės kapavietės, kiekviena pastanga didinti susikalbėjimą ir pasitikėjimą yra verta dėkingumo ir pagarbos.

„Pasaulyje turi būti atsvara plūstančiam pykčiui ir barbarybei. Ir ta atsvara – ne tik fizinė bei politinė galia. Tai – ir meno, kūrybos, grožio galia.

Tai, kas skirtingų tautų suprantama be vertimo. Tai, kas pačia savo prigimtimi prieštarauja mirties ir karo logikai“, – savo kreipimesi akcentavo Prezidentas V. Adamkus.

Šiųmetėje šventės muzikos programoje laukia susitikimai su Klaipėdos choru „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas) ir smuikininku Konradu Levickiu, violončelininke Kornelija Kupšyte bei pianiste Lauryna Lankutyte, Kauno kvartetu, rengiančiu originalią programą Hermanno Blodės viešbučio dailininkų salono nuotaikai atkurti, violončelininku M. Bačkumi, pianistu Daumantu Kirilausku, tenoru Ilker Arcayürek (Austrija) ir pianistu Simon Lepper (Didžioji Britanija), pianiste Violeta Tamašauskaite-Coutaz ir klavesininku Baliu Vaitkumi, jaunosios kartos pianistais Gabriele Agile Bajoraite ir Jonu Benjaminu Balsiu, o šventę žymėsiančiame pabaigos koncerte – ir su improvizuotu Lietuvoje bei užsienyje kuriančių muzikų pučiamųjų orkestru.

Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksiančiuose koncertuose skambės plačios muzikinės paletės kompozicijos – nuo Europos klasikų iki ryškiausių Lietuvos akademinių vardų.

Šventės pasirinktą kaimynystės temą įvairiais aspektais nagrinės Žodžio programos renginiai.

Šia proga T. Mano memorialiniame muziejuje viešės ukrainiečių intelektualai: kino režisierius Sergejus Loznitsa, kuris taip pat pristatys kino naktų publikai savo dokumentinį filmą „Maidanas“ (2014 m.), rašytojas ir filosofas Jaroslavas Melnikas.

Bendruomenių sugyvenimo, migracijos bei Rytų Europos kaimynystės specifiką gvildens istorikai bei žurnalistai iš Lietuvos bei užsienio: Egidijus Aleksandravičius, Vygantas Vareikis, Eduardas Miulis (Eduard Mühle) bei kiti.

Kino programoje, rengiamoje bendradarbiaujant su Getės (Goethe) institutu Vilniuje, taip pat laukia šiemet Ukrainoje žuvusio lietuvių antropologo ir režisieriaus Manto Kvedaravičiaus 2016 m. juostos „Mariupolis“ peržiūra, kurioje dalyvaus filmo herojės iš Ukrainos, bei vokiečių ir lenkų kūrėjų filmai.

Seansai vyks Kuršių nerijos istorijos muziejuje – šis vaiklos metus pasitiko su atnaujinta istorine paroda, tad šventė yra gera proga pamatyti šią kurorto kultūros erdvę atsinaujinusią.

Dailės programoje – Lietuvoje kuriančio ukrainiečių menininko Valentyno Odnoviuno paroda Kuršių nerijos istorijos muziejuje, Eglės Čėjauskaitės-Gintalės (juvelyrika), Martyno Gintalo (videografika), Lauros Budreckytės (vokalas) ir Vyčio Nivinsko (kontrabosas) tarpdisciplininio projekto „Būtis“ pristatymas V. ir K. Mizgirių menininkų namuose bei tarptautinės grupinės parodos „Saldžių sapnų fondas“, nagrinėjančios būtį karo ir stabilumo akivaizdoje, atidarymas Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje.

Liepos 16-ąją, rašytojo T. Mano atvykimo į Nidą datą, šventės minimą kaip jo bičiulių dieną, vyks vokiečių publicistės Kerstin Holzer knygos „Monascella. Monika Mann und ihr Leben auf Capri“ („Monika Mann ir jos gyvenimas Kapryje“) apie vieną iš rašytojo dukterų pristatymas.

Autorę Vokietijoje išgarsino bestseleriu tapusi knyga apie kitą Nidos vasarnamio viešnią – T. Mano dukterį Elizabetą Maną Borgesę (Elisabeth Mann Borgese).

Šventės metu vyks ir T. Mano kūrybos skaitymai bei susitikimas su šventės rengiamų esė varžytuvių laimėtojais.

T. Mano kultūros centro veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.