Vilniečiai tikriausiai dar puikiai prisimena po kiekvieno smagesnio lietaus atsirasdavusį Narbuto ežerą, kuriame net irklenčių mėgėjai atrasdavo pramogų. Žino ir tai, kad iš tiesų tai ne ežeras, o viena iš judresnių Vilniaus gatvių, kurioje iki lietaus vandens nutekėjimo sistemų modernizavimo periodiškai kildavo grėsmė paskandinti savo automobilį. Ir nors šis ežeras nusausintas, sostinėje gatvių, kuriuose galima pagirdyti automobilio variklį, dar yra.
Probleminės vietos Vilniuje
Lietaus nuotekų tinklus Vilniuje prižiūrinti bendrovė „Grinda“ nurodo, kad vien miesto centrinėje dalyje tokios vietos yra bent keturios. Dvi iš jų yra Geležinio Vilko gatvėje, ties sankryža su Žalgirio g. bei po Konstitucijos prospekto žiedu. Tiesa, numatoma, kad dar iki metų pabaigos šių dviejų vietų problema bus išspręsta užbaigus magistralinio tinklo Ukmergės g. įrengimą.
Būtent atkarpa po Konstitucijos prospekto žiedu buvo užlieta ir ankstyvą birželio 29 d. rytą, kuomet itin gausiai palijo. „Grinda“ nurodo, kad problemos priežastis buvo sudėtinė: greta neįprastai didelio kritulių kiekio padėtį apsunkino tai, kad dar nesutvarkyta nuotekų surinkimo sistema, be to, lietaus vandens surinkimo šulinius užkimšo nušienauta žolė.
Kitos dvi vietos, kurių Vilniuje reikėtų vengti stipriau palijus – O. Milašiaus g. atkarpa, esanti po Lizdeikos g. viaduku ir P. Vileišio g. atkarpa šalia esamo dviračių tako prie Vileišio g. 20.
Taip pat palijus situacija būna sudėtinga Vilniaus pakraščiuose – Pavilnio, Bajorų, Kalnėnų rajonuose – kur vyrauja individualios statybos namai, o nekilnojamojo turto vystytojai laiku nepasirūpino lietaus nuotekų infrastruktūra.
Hidrosmūgio grėsmę keliantys užlieti kelio ruožai gali netikėtai susidaryti ir vietose, kuriose vandens nutekėjimo sistemos yra pakankamai patikimos. Taip gali nutikti užsikimšus vandens surinkimo šuliniams. Puikiausias to pavyzdys – birželio 29 d. rytą skendęs vakarinio aplinkkelio ruožas ties prekybos centru „Vilnius Outlet“. Plaukė ir automobiliai, naktį priparkuoti kai kuriuose Vilniaus miegamųjų rajonų kiemuose.
Kas yra hidrosmūgis?
Mūsų įprastuose automobiliuose veikiantys vidaus degimo varikliai veikia cilindruose suspausdami aplinkos oro ir dujomis paverstų degalų mišinį. Dujas stūmokliai suspaudžia nesunkiai, taip užtikrindami sklandų variklio veikimą. Tuo tarpu jei per oro įsiurbimo angas į cilindrą patenka vanduo, stūmokliai jo suspausti nebesugeba. Dėl mechaninės variklio struktūros stūmoklis negali spausti mažiau, todėl, net atsimušęs į vandenį tarsi į sieną, jis ir toliau bando spausti.
Vandens ir stūmoklio susidūrimą galima palyginti su automobilio smūgiu į sieną. Tokio susidūrimo atveju lengviausiai pasiduoda metalas. Pavyzdžiui, sulinksta stūmoklio kojelė (švaistiklis) arba įtrūksta variklio blokas. Blogiausiais atvejais variklis sugadinamas nepataisomai.
Geriau prarasti laiko nei variklį
Saugaus vairavimo instruktorius Rokas Markevičius vairuotojams, kurie privažiavo nežinomo gylio apsemtą kelio ruožą, rekomenduoja sustoti ir įsivertinti situaciją. „Geriausia būtų stebėti kitus vairuotojus. Pavyzdžiui, bekelei pritaikyti visureigiai apsemtus gatvių ruožus įveikinėtų be baimės, o jiems važiuojant reikia stebėti, kokia automobilio dalis yra apsemiama“, – sako instruktorius.
Jo teigimu, jeigu matoma, kad bala apsemtų aukščiau automobilio slenksčių, geriausias pasirinkimas būtų apsisukti ir ieškoti kito kelio. Jei tokios galimybės nėra dėl kelio atitvaro, reikėtų atsargiai, įjungus avarinį signalą ir nekeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams, grįžti atbuline eiga iki vietos, kuri leidžia rinktis kitą kelią.
„Toks atsargumas galbūt ir kainuotų daugiau laiko, tačiau leistų išvengti nepatogumų bei sąnaudų dėl automobilio salono sausinimo arba net variklio keitimo po hidrosmūgio“, – tikina R. Markevičius.
Jeigu visgi nutiktų taip, kad vairuotojas į balą įvažiuotų, tačiau jau įvažiavęs suprastų, kad toliau važiuoti nesaugu arba nedrąsu, ekspertas vairuotojus ragina iš lėto grįžti atbuline eiga. „Išimtis šiuo atveju būtų tik situacija, kai akivaizdžiai matote, kad bala jau beveik įveikta ir apsėmimo gylis priekyje mažėja – tuomet reikėtų lėtai judėti į priekį“, – sako vairavimo instruktorius.
Ekspertas numatė ir dar vieną situaciją, galinčią nutikti jau įvažiavus į gilią balą. „Jeigu matote, kad nesaugu važiuoti nei pirmyn, nei atgal, turbūt saugiausia būtų evakuotis. O jei automobilio variklis vis dar veikia – prieš lipdami iš automobilio būtinai jį užgesinkite, antraip brangaus remonto tikriausiai neišvengsite“, – aiškina vairavimo ekspertas.
Priskiriami prie draudžiamųjų įvykių
Automobilių KASKO draudimo taisyklės numato, kad hidrosmūgis yra draudžiamasis įvykis. Per keletą pastarųjų metų BTA Draudimas atlygino žalą ne vienam automobilio savininkui, kuris patyrė tokią nesėkmę, o žalos atlyginimo dydis kai kuriais atvejais buvo daugiau nei 6 tūkst. eurų.
„Nepaisant to, kad vairuotojams visais atvejais rekomenduojama vengti įveikinėti nežinomo gylio balą, su prašymais atlyginti žalą, patirtą dėl hidrosmūgio, susiduriame kiekvienais metais“, – sako Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.
Jo teigimu, hidrosmūgių grėsmės ateityje tik didės. Mat, nepaisant to, kad miestai savo vandens nutekėjimo sistemas tobulina, kintantis klimatas meta rimtą iššūkį egzistuojančiai kelių infrastruktūrai. Dažnėjančias karščio bangas visuomet lydi ir gausesnis kritulių kiekis, todėl automobiliams grėsmę keliančių balų gali susidaryti ir ganėtinai netikėtose vietose.
„Nepamirškime ir to, kad bet kuriame kelyje dėl įvairiausių priežasčių gali būti užkimšti vandens surinkimo šuliniai. Tą puikiai įrodė ir šios nakties lietus, nuplovęs nupjautą žolę tiesiai ant šulinių Geležinio vilko gatvėje“, – įspėja A. Gasparavičius.
