Birželio 3 d. Kaune, Kęstučio gatvėje prie namo Nr.27A, kuriame 1927–1935 m. gyveno prof. Jonas Pranas Aleksa, vyko atminties įamžinimo iškilmės. Čia jo atminimui LR Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir prof. J. P. Aleksos giminaitis Valentinas Aleksa atidengė atminimo lentą.
Po to Žemės ūkio rūmuose vyko konferencija „Lietuvos Respublikos šimtmečio istorijos žingsnių aidai – prof. Jonas Pranas Aleksa: vakar, šiandien ir rytoj…“.
Konferencijos dalyvius sveikino LR Žemės ūkio ministras K. Navickas ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Pranešimus skaitė V. Aleksa (Prof. Jonui Pranui Aleksai svarbiausia buvo žmogus, lietuvių tauta ir Lietuva), prof. dr. Jonas Jasaitis (Prof. J. P. Aleksa – apie valstybės strategiją: pamokos šių dienų Lietuvai) bei Valdas Vasiliauskas (Jono Prano Aleksos idėjų pasaulis).
Jonas Pranas Aleksa gimė 1879 m. gruodžio 24 d. Kumetiškių kaime (Janavo valsčius, Kalvarijos apskritis), dvarininkų šeimoje.
1891–1900 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1900-1904 m. Maskvos universitete studijavo gamtos mokslus ir agronomiją. 1902 m. už politinę veiklą buvo kalintas Maskvoje, Varšuvoje, Seredžiuje, Petrakove ir Kališe. 1904–1907 m. studijavo sociologiją Maskvoje, 1914–1915 m. – agronomiją ir zootechniką Varšuvoje.
1918 m. grįžęs į Lietuvą, Vilniuje dirbo „Mūsų ūkio” redakcijoje, rašė žemės ūkio vadovėlius.
Nuo 1918 m. lapkričio mėn. iki 1919 m. dirbo Žemės ūkio ir valstiečių turto ministerijos skyriaus vedėju, vėliau Žemės departamento direktoriumi.
1920 m. birželio mėn. – 1923 m. birželio mėn. buvo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (VI Kazio Griniaus (1920 06 19–1922 02 02), VII ir VIII Ernesto Galvanausko ministrų kabinetuose).
1924–1927 m. buvo Lietūkio tarybos pirmininkas.
1924 m. – pradėjo leisti žurnalą „Žemės ūkis“, jo redaktoriumi tapo nuo 1925 m. rugsėjo 1 d. 1924 m. buvo išrinktas Lietuvos agronomų sąjungos vicepirmininku, 1926 m. – šios sąjungos pirmininku; 1926 m. įsteigus Žemės ūkio rūmus tapo jų pirmininku.
Nuo 1925 m. balandžio 29 d. iki 1926 m. lapkričio 2 d. vadovavo Kooperacijos banko valdybai, vėliau buvo Kooperacijos banko valdybos narys.
Lietuvos universiteto Teisės fakultete dėstė žemės ūkio ekonomiką. 1925 m. tapo universiteto docentas.
Į III Seimą buvo išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos ūkininkų partijos sąrašą. Nuo 1926 m. birželio 9 d. buvo III Seimo Žemės ūkio ir miškų komisijos narys, nuo 1926 m. birželio 15 d. – Ekonominės komisijos narys.
1926 m. gruodžio 19 d. iki 1935 m. rugsėjo 6 d. buvo žemės ūkio ministras (XIV Augustino Voldemaro (1926 12 17–1929 09 23), XV ir XVI Juozo Tūbelio (1929 09 23–1935 09 06) ministrų kabinetuose.
Nuo 1935 rugsėjo 6 d. dirbo Žemės ūkio rūmu pirmininku, kooperacijos banko direktoriumi, dėstė VDU.
SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 12 d. sovietų valdžios buvo suimtas ir kalinamas Marijampolės ir Kauno kalėjimuose. 1941 m. birželio 23 d. buvo išlaisvintas sukilimo dalyvių.
Nuo 1941 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo dėstyti VDU, įteikus memorandumą nacių generaliniam komisarui A. Rentelnui prieš okupantų vykdomą žemės ūkio kolonizaciją, Lietuvos piliečių žudymą, 1942 m. gruodžio išvežtas į Vokietijos Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1944 m. buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą.
1945–1948 m. dirbo LSSR Mokslų akademijoje vertėju.
1948 m. gegužės mėn. sovietų vadžios ištremtas ištremtas į Čeriomušką, Manos r., Krasnojarsko kr.
1953 m. atvyko į Svetlo Zelionoje (Parbigo r., Tomsko sr.) pas ištremtą šeimą.
1955 m. balandžio 22 d. mirė tremtyje.
1990 m. J. P. Aleksos palaikai iš Sibiro atgabenti ir perlaidoti Palangos senosiose kapinėse.
