Vilniaus miesto savivaldybė Aplinkos ministerijai siūlo peržiūrėti esamą statinių atnaujinimo modelį, siekiant išspręsti dėl išaugusių statybos rangos darbų kainų stringančių konkursų sunkumus.
„Statybos įmonės indikuoja, kad rangos darbai rinkoje nuo metų pradžios pabrango maždaug 15 proc. ir nebeatitinka anksčiau skaičiuotos projektų vertės, tad daugelis rangos darbų konkursų tiesiog neįvyksta.
Šiemet Vilniuje neįvykus 85 proc. daugiabučių atnaujinimo darbų konkursų, sustojo beveik trys dešimtys atnaujinimo projektų“, – nurodo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Problema – ilgos procedūros
Savivaldybė nurodo, jog viena iš esminių problemų – ilgos procedūros ruošiant atnaujunumui reikalingus dokumentus. Skaičiuojama, kad nuo pirmojo projekto administratoriaus susitikimo su gyventojais iki rangos darbų konkurso paskelbimo praeina maždaug metai.
Per šį laiką rengiamas investicijų planas, parengtas dar kartą pristatomas gyventojams, sprendžiama dėl darbų apimties, teikiama paraiška projekto įgyvendinimui, rengiami rangos konkursų dokumentai. Tuo tarpu, statybų rinka keičiasi itin dinamiškai, tad proceso pradžioje atlikti skaičiavimai po metų nebeatitinka rinkos sąlygų.
„Šiuo metu skelbiamuose konkursuose figūruoja dar 2019 m. statybos darbų kainos, visiškai neatitinkančios faktinės darbų vertės. Mat jos buvo apskaičiuotos prieš metus ar net daugiau, rengiant investicijų planus, pagal privalomai taikomus Aplinkos projektų valdymo agentūros interneto svetainėje skelbiamus įkainius.
Agentūra įkainius atnaujino tik pasibaigus paskutiniam kvietimui teikti daugiabučių atnaujinimo paraiškas, 2022 m. sausio pabaigoje, tad pakoreguoti numatytų darbų sąmatos negalėjome ir dabar susiduriame su sunkumais įsigyjant rangos darbus“, – aiškina įstaigos „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė.
Pasak įstaigos direktorės, pagal dabartinį reguliavimą, neįvykus rangos arba rangos su projektavimo paslaugomis pirkimui administratorius vėl priverstas grįžti į proceso pradžią ir jį kartoti: organizuoti butų savininkų balsavimą dėl pritarimo koreguoti investicijų planą, gauti agentūros pritarimą investicijų plano koregavimui, koreguoti investicijų planą, organizuoti butų savininkų balsavimą dėl pakoreguoto investicijų plano tvirtinimo, iš naujo suderinti investicijų planą su agentūra ir finansuotoju ir tik tuomet vėl skelbti rangos arba rangos su projektavimo paslaugomis pirkimą. Pakartotinis procesas trunka dar pusę metų, per kuriuos rinkos kainos ir vėl ženkliai pasikeičia.
Aplinkos projektų valdymo agentūrai siūloma dažniau peržiūrėti darbų įkainius, kuriais remtis privalo investicijų planų rengėjai. Atsižvelgiant į rinkos sąlygas tai daryti reikėtų ne rečiau nei kas ketvirtį.
Siūlo skirti papildomą finansavimą
O siekiant išgelbėti jau parengtus ir šiuo metu vykdomus atnaujinimo projektus, Vilniaus miesto savivaldybė Aplinkos ministerijai siūlo apsvarstyti galimybę suteikti papildomą finansavimą esamiems projektams.
Siūloma prisidėti dalimi, lygia naujausių UAB „Sistela“ statybos darbų įkainių ir Aplinkos projektų valdymo agentūros 2019 m. patvirtintų kainų skirtumui, ir atitinkamai padidinti statybos darbų kainą, numatytą butų savininkų patvirtintame investicijų plane.
Taip pat, siekiant suvaldyti kainų kilimo grėsmes ir sutrumpinti atnaujinimo procesą, siūloma rangos ir rangos darbų su projektavimo paslaugomis sutartyse numatyti dažnesnį kainos peržiūrėjimą nei po vienerių metų ir Aplinkos projektų valdymo agentūrai suteikti papildomą finansavimą kainos padidėjimo skirtumui padengti.
Paprastesnės pakartotinės procedūros
Jei Aplinkos ministerija nuspręstų neskirti papildomo finansavimo esamiems projektams, Vilniaus miesto savivaldybė siūlo dar vieną alternatyvą – supaprastinti investicijų plano koregavimo procesą, suteikiant Aplinkos projektų valdymo agentūrai papildomą valstybės paramą investicijų plano koregavimo išlaidoms padengti.
„Vieno investicijų plano koregavimo išlaidos siekia 300-400 eurų. Suma nedidelė, tačiau, gyventojai turi pritarti dėl lėšų skyrimo korekcijoms, o balsavimo procedūros gali tęstis iki trijų mėnesių. Jei šias išlaidas kompensuotų valstybė, reikšmingai sutrumpintume procedūras ir, tikėtina, išvengtume reikšmingo darbų brangimo rinkoje“, – pažymi E. Randytė.
