Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kreipėsi į Lietuvos politinių partijų, turinčių savo narius Seime, vadovus prašydamas padėti Šiaulių regionui.
Viešąją komunalinių atliekų administravimo ir tvarkymo funkciją regione vykdo vienintelė įmonė – VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC). Įstaiga nesiekia pelno, didžioji dalis jos gaunamų lėšų yra surenkama iš regiono gyventojų ir panaudojama atliekų tvarkymui, įrangos modernizavimui ir taisymui.
ŠRATC dalininkais yra visos septynios regiono savivaldybės (Šiaulių miesto ir Akmenės, Joniškio, Radviliškio, Pakruojo, Kelmės ir Šiaulių rajono savivaldybės).
Pastarieji metai RATŠC ypatingai sunkūs, susidariusi situacija netgi grasina bankrotu. Buvo nutraukta neefektyvi, nesąžininga ir nuostolinga atliekų tvarkymo sutartis su UAB „NEG Recycling“, dėl kurios savivaldybių gyventojai patyrė didelę žalą, o 2020-2021 metais ŠRATC turėjo padengti teismo priteistus UAB „Energijos parkas“ dėl nepakankamo dujų išgavimo, neva, patirtus nuostolius – virš 2 milijonų eurų.
Negana to, valstybė reikalauja iš ŠRATC sugrąžinti apie 4 milijonus eurų ES lėšų, kurių ŠRATC taip ir negavo. Ši suma 2010 metais buvo pervesta avansu už projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ įgyvendinimą, tačiau bankrutavus bankui SNORAS nebuvo panaudota, o projektui žlugus, Šiaulių regionas turėjo tenkintis kur kas prastesne atliekų perdirbimo gamykla, nei buvo pastatytos kituose regionuose.
Atsakomybė – šiauliečiams
Visą procesą valdė Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, tačiau atsakomybė dėl patirtų nuostolių permesta ant Šiaulių regiono gyventojų. ŠRATC daug metų bylinėjosi dėl to, kad negali vienas atsakyti už tai, kad veikė su valstybės institucijomis suderintu būdu ir, bankui bankrutavus, negali iš jo susigrąžinti sąskaitoje buvusių ir nepanaudotų lėšų. Šiuo metu yra įsiteisėję teismų sprendimai, kurių pagrindu VĮ „Turto bankui“ iš ŠRATC priteista visa banke SNORAS prarastų lėšų suma.
ŠRATC ir jo dalininkai ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, prašydami nurašyti ne dėl ŠRATC veiksmų susidariusią įstaigos skolą valstybės biudžetui, tačiau regionas buvo paliktas vienas tvarkytis su šia problema.
Visgi, esant politinei valiai, išeitį galima rasti. Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba pateikė išaiškinimą, jog yra skolos nurašymo galimybė. Tačiau tam turi būti keičiami atitinkami teisės aktai.
Belieka pasikliauti Lietuvos politikos lyderių geranoriškumu ir supratimu. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas tikisi, kad pavyks rasti bendrą kalbą ir skolos gražinimas netaps nepelnyta ir neteisinga bausme visiems Šiaulių regiono gyventojams.
