Aplinkos ministerija atrinko 8 svarbias miškų mokslo darbų temas, kurioms skyrė 357 tūkst. eurų iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.
Numatomose įsigyti moksliniuose darbuose bei studijose bus svarstomos galimybės skatinti anglies kaupimą miškuose, siūlomi būdai, kaip sutvarkyti pažeistus durpynus, rengiami patarimai dėl nusausintų durpžemių CO2 emisijų sumažinimo ir nemedieninių miško veiklų plėtros.
Bus atlikta biokuro poreikio ir kainų tendencijų analizė, parengtas rekreacinio miškininkavimo modelis.
„Tai svarus indėlis į taikomąjį miškų mokslą ir tyrimų rezultatais bei naujovėmis grįstą miškininkavimą.
Šie mokslo darbai labai svarbūs ir klimato kaitos kontekste, rengiant Nacionalinį miškų susitarimą, siekiant Vyriausybės programos tikslų“, – sako Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.
Pirmenybine tvarka bus skelbiami viešieji pirkimai medynų tūrio prieaugiu ir miško dirvožemio apsauga paremto anglies kaupimo miškuose skatinimo ir miškuose esančių pažeistų durpynų sutvarkymo galimybių studijoms.
Pirmoji studija pateiks konkrečius pasiūlymus dėl anglies kaupimo miškuose skatinimo galimybių, jų įgyvendinimui reikalingus teisės aktų pakeitimus, numatys finansavimo šaltinius bei lėšų poreikį.
Tam bus atlikta medynų tūrio prieaugio ir miško dirvožemio apsaugos anglies kaupimui miškuose analizė, papildomai apklausti privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų atstovai, išsiaiškinti jų lūkesčiai ir pasiūlymai šiais klausimais.
Antroji studija svarbi dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų iš nusausintų durpžemių emisijų. Miškais apaugę durpžemiai Lietuvoje užima net 290 tūkst. ha.
Pusė iš jų yra nusausinti miškai, o nemaža jų dalis yra pradėtuose, bet nepabaigtuose naudoti durpynuose, kuriuose miškininkystės veikla neprotinga.
Pirmiausia žadama atlikti miškuose esančių pažeistų durpynų skaičiavimą, vėliau kitų šalių durpynų sutvarkymo patirties ir teisinio poveikio analizę.
Remiantis šiais duomenimis turės būti parengta pažeistų durpynų sutvarkymo galimybių studija.
Ne mažiau svarbus miškų mokslo darbas apie CO2 emisijas iš sausintų ir nesausintų miškais apaugusių durpžemių bei miškuose paliktos skirtingo suirimo laipsnio negyvos medienos.
Šio darbo tikslas – surinkti naujus duomenis apie CO2 emisijas, išsiskiriančias iš paliktos pūti negyvos medienos ir sausintų bei nesausintų miškais apaugusių durpžemių, parengti patarimus dėl CO2 emisijų sumažinimo šiuose miškuose.
Kitas numatomas užsakyti darbas – patarimų ekonominiam nemedieninių pajamų iš miško modeliui parengimas.
Šie analize pagrįsti patarimai leis plėsti miško nemedienines funkcijas, kurti naujas rinkas, naujas darbo vietas.
Bus įvertintos įvairios galimybės nemedieninėms miško pajamoms didinti, pavyzdžiui, miško plotų nuoma medžioklei, miško trobelių statyba, kompensacijos už CO2 sekvestraciją, kraštovaizdžio išlaikymo sutartys su bendruomenėmis, savanoriškai steigiami draustiniai ir pan.
Kartu bus įvertintas miško savininkų požiūris į nemedienines pajamas generuojančias veiklas.
Biokuro poreikis, kainų tendencijos, importo ir eksporto struktūra bus įvertinta mokslo darbe Vietinio medienos kuro panaudojimo šilumos gamybai galimybių ir plėtros galimybių vertinimas ir pasiūlymų pateikimas.
Bus modeliuojami penki vietinio medienos biokuro panaudojimo plėtros scenarijai ir jų poveikis šildymo kainoms, parengti siūlymai, kaip tobulinti teisinį reguliavimą, sukurti finansinius ir kitus medienos kuro ruošos skatinimo mechanizmus.
Ieškant naujų medžių rūšių ateities Lietuvos miškams klimato kaitos kontekste svarbus mokslo darbas apie savaime Lietuvos miškuose plintančio platanalapio klevo kilmės ir genetinės įvairovės ištyrimą, selekcinių priemonių taikymą.
Bus atliktas miškuose augančių pribręstančių ir brandžių platanalapio klevo medžių selekcinis įvertinimas, atrinkti individai sėklinėms plantacijoms veisti, parengti patarimai šios rūšies selekcinei plėtrai.
Taip pat žadama užsakyti dar du mokslo darbus, skirtus pajamų negeneruojančių miško ekosistemų paslaugų finansavimo modeliui ir rekreaciniams miškams taikomo miškininkavimo modeliams parengti.
Jie taip pat prisidės prie kryptingos miškų politikos įgyvendinimo.
Šių metų pradžioje jau buvo patvirtintas dar 8 miškų mokslo darbų finansavimas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, tam skirta 360,25 tūkst. eurų.
