Sudeginimas laidojant: ką turi žinot kiekvienas?

|Sudeginimo laidojant paslaugas Lietuvoje renkasi vis daugiau žmonių, toks atsisveikinimo su artimuoju būdas vertinamas kaip labiau estetiškas ir ekologiškas, mažiau skausmo sukeliantis procesas.

Jorūnė Jurkevičienė, „Lietuvos krematoriumo“ atstovė, dalinasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis sudeginimą laidojant, ir kokių klausimų dažniausiai sulaukia krematoriumo darbuotojai.

Apklausos rodo, kad sudeginimas laidojant yra priimtinas 78 proc. Lietuvos gyventojų.

Vienintelio šalyje veikiančio sudeginimo laidojant paslaugas teikiančio „Lietuvos krematoriumo“ duomenys rodo, kad pernai buvo sudeginti 10 478 Lietuvoje mirę asmenys, 87 proc. kremavimų (9081) atlikta „Lietuvos krematoriume“.

Palyginimui, 2020 m. buvo sudeginti 8257 Lietuvoje mirę asmenys, „Lietuvos krematoriume“ per šį laikotarpį buvo atlikti 7365 sudeginimai laidojant.

Koks turi būti karstas

J. Jurkevičienė pasakoja, kad artimiesiems išreiškus valią sudeginti velionio palaikus, apie tai dažniausiai kalbamasi su atsisveikinimo iškilmėmis besirūpinančiais laidojimo namais, daugiau žinių gali suteikti ir palaikų deginimo žinovai. Artimieji gali rinktis, ar patys nori dalyvauti atsisveikinimo procese.

Velionio kūną į krematoriumą dažniausiai atveža laidojimo namų automobilis.

„Dažniausiai palaikai atvyksta karste, kuriame bus deginami, tačiau esant poreikiui karstą galime pasiūlyti vietoje.

Palaikų deginimo procesui tinka bet kuris karstas, svarbu, kad jo matmenys neviršytų leistinos išmatavimų normos, o bendras karsto ir palaikų svoris neviršytų 210 kg.

Palaikų deginimui gaminami ir specialūs nelakuoti, natūralios medžiagos karstai, kurie kartais būna net be dangčio, tačiau tinka ir įprastas karstas.

Bet kokiu atveju, deginimui patartina rinktis kuo natūralesnės medienos karstą, geriau vengti įvairiausių puošmenų, pavyzdžiui – gintarų ar akmenų.

Palaikų deginimą įmanoma atlikti ir be karsto, tačiau tam taip pat reikia papildomai pasiruošti, tokie atvejai – išskirtiniai ir labai reti“, – pabrėžia pašnekovė.

Pasak. J Jurkevičienės, pasitaiko atvejų, kuomet klientai nori jausmingai išlydėti artimąjį ir teiraujasi, ar į karstą galima įdėti asmenių daiktų.

„Tokia praktika gana dažna, tačiau patariama apsiriboti mažomis smulkmenomis, kurios nesunkiai degtų. Kitu atveju sunkiai degantys daiktai gali sutrikdyti kremavimo procesą“, – paaiškina žinovė.

Kaip vyksta palaikų deginimas

Palaikų deginimo procesas nuo palaikų įkėlimo į įrenginį iki kapsulės ar urnos su pelenais atidavimo trunka 2,5–3 valandas, jį sudaro keli žingsniai.

Pirmiausia, krematoriumo žinovai paruošia karstą – jį patalpina ant įkėlimo mechanizmo prie palaikų deginimo įrenginio vartų, nuima metalines rankenas.

Vėliau atidaromi palaikų deginimo įrenginio vartai ir kūnas keliauja į vidų. Prasidėjus kremavimui, pirmiausia sudega karstas, o praėjus 15–20 minučių liepsna apima velionio kūną.

Kur dedami palaikai

Velionio palaikai yra atvėsinami ir supilami į standartinę nerūdijančio plieno ar ekologišką kapsulę, kurios dydis parenkamas atsižvelgiant į velionio ūgį bei svorį. Kapsulė dedama į urną.

„Jeigu kapsulė netelpa į išsirinktą urną, tuomet sudeginti palaikai į ją supilami tiesiogiai, tada urna sandariai užklijuojama“, – patikslina pašnekovė.

Į kiekvieną kapsulę įdedamas pagal velionio asmens duomenis dokumentuotas sudeginimo identifikacinis žetonas.

Artimieji taip pat gauna sudeginimo pažymą su velionio duomenimis bei minėtu identifikaciniu numeriu.

„Lietuvos krematoriume“ atliekamas pagarbus apeiginis palaikų deginimas reiškia, kad su velioniu elgiamasi pagarbiai atsižvelgiant į jo papročius, valią ir nuostatas.

Palaikų deginimo įrenginys užtikrina, kad kiekviename deginimo žingsnyje, būtų tik vieno velionio palaikai.

Deginimo procesą mes filmuojame, jeigu artimieji pageidauja, šiuo įrašu galime pasidalinti, išduodame, visus reikiamus dokumentus ir garantijas”, – vardija pašnekovė.

Jeigu stinga žinių

J. Jurkevičienė sako, kad artimiesiems neretai kyla klausimas, ar palaikus deginti nėra pigiau Lenkijoje.

„Šiais metais kainos padidėjo ir Lenkijoje, todėl skirtumas tampa menkas. Lietuvoje paslauga brangesnė dėl aplinkosauginių reikalavimų skirtumo šalyse – Lietuvoje galima naudoti tik itin kokybiškai į orą išmetamas medžiagas valančią įrangą, kuri kainuoja beveik tiek pat, kiek pati deginimo linija.

Lenkijoje šie reikalavimai yra mažesni, tokia įranga nemontuojama, todėl krematoriumai šioje šalyje stipriai teršia aplinką.

Turint omenyje, kad nuo Lietuvos iki artimiausio Suvalkų krematoriumo – itin mažas atstumas, šie teršalai neabejotinai pasiekia ir Lietuvą“, – teigia J. Jurkevičienė.

Pašnekovė skaičiuoja, kad kainos tiesiogiai priklauso nuo laidojimo paslaugas teikiančios įmonės.

Pavyzdžiui, palaikų deginimo kaina kartu su transportavimo į krematoriumą Kėdainiuose ir atgal iš Kaune esančių „Rekviem“ atsisveikinimo namų kainuoja  541 Eur. Jeigu deginimas atliekamas Lenkijoje, šios išlaidos sudarys 500 Eur.

„Vis dėlto, ši kaina – orientacinė, įmonės remiasi skirtinga kainodara“, – pabrėžia J. Jurkevičienė.

Nors palaikų deginimo paslaugos dažnėja, dalis žmonių krematoriumą vis dar įsivaizduoja kaip niūrų, bauginantį dūmuose paskendusį pastatą. Anot J. Jurkevičienės, tokią nuomonę žmonės susidaro dėl žinių stygiaus.

„Visus, kam kyla klausimų ar abejonių, mielai konsultuoja ilgametę patirtį turintys krematoriumo darbuotojai. Kėdainiuose esančiame krematoriume galima apsilankyti, apžiūrėti aplinką.

Čia taip pat dažnai rengiamos šalies menininkų darbų parodos, kurias apžiūrėti gali ne vien velionius į paskutinę kelionę atlydintys artimieji, bet ir visi norintieji“, – pramaną sklaido pašnekovė.