Seimas patvirtino nepaprastąją padėtį Lietuvoje
Vasario 24 d. pavakare į neeilinę sesiją susirinkę Seimo nariai, atsižvelgdami į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vasario 24 d. dekretą, patvirtino nepaprastąją padėtį Lietuvoje. Tuo pačiu pritarta šalies vadovo sprendimui taikyti dekrete nurodytus naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimus bei kitas dekrete nurodytas nepaprastąsias priemones.
Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-1348) vieningai balsavo 118 balsavime dalyvavusių Seimo narių.
Nepaprastoji padėtis įvedama dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga. Tokio sprendimo tikslas – pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai užtikrinant už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis.
Respublikos Prezidento dekretu nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. 13 valandų 00 minučių iki 2022 m. kovo 10 d. 24 valandos 00 minučių.
Dekrete nustatyta, kad nepaprastosios padėties metu taikomos šios nepaprastosios priemonės:
1) valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka;
2) valstybės sienos apsaugos sustiprinimas ir valstybės sienos priedanga;
3) pasienio ruože transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Vyriausybei pasiūlyta priimti sprendimą panaudoti valstybės rezervą ir užtikrinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektų sustiprintą apsaugą, įskaitant kibernetinę.
Seimas vieningai pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva nenumatytame posėdyje Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“. Ja išreiškiamas palaikymas Ukrainai ir kreipimasis į sąjungininkus – Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių parlamentus – dėl aiškių veiksmų, kurie stabdytų karą Ukrainoje
Seimas rezoliucija pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią ir išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei.
Priimtu dokumentu Seimas, atsižvelgdamas į precedento neturinčio masto Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų sutelkimą prie Ukrainos sienų ir vasario 24 d. pradėtą vykdyti atvirą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, atkreipė dėmesį, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą vykdoma su tikslu perimti šios valstybės kontrolę ir nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią.
Šiuos Rusijos Federacijos veiksmus Lietuvos parlamentarai traktuoja kaip nuo 2008 m. tęsiamos Rusijos Federacijos politikos, nukreiptos prieš savo kaimynines valstybes, pasirinkusias laisvės, demokratijos ir suartėjimo su Europos Sąjunga ar NATO kelią, dalį.
Priimta rezoliucija Seimas kreipiasi į savo sąjungininkių – Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių parlamentus ragindamas:
– nedelsiant suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą ir suteikti Ukrainos narystės NATO veiksmų planą;
– teikti Ukrainai visą įmanomą dvišalę karinę, ekonominę, politinę, humanitarinę ir teisinę pagalbą;
– skubiai inicijuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, raginančią Rusijos Federaciją ir Baltarusiją nedelsiant nutraukti agresiją prieš Ukrainą, taip pat neatidėliotinai kreiptis į Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių Antonio Guterresą dėl Rusijos Federacijos pašalinimo iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, pagrindinės Jungtinių Tautų institucijos, atsakingos už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, nuolatinių narių;
– neatidėliojant nutraukti Rusijos Federacijos narystę Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Europos Taryboje bei pašalinti Rusijos Federaciją iš visų tarptautinių sporto ir kultūros organizacijų;
– įvesti naujas griežtas asmenines ir sektorines sankcijas visiems pagrindiniams valdžią Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje uzurpavusiems asmenims, įskaitant Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką, jų talkininkams, rėmėjams, pagrindinėms valstybinėms įmonėms ir bankams, taip pat antrines sankcijas toms Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių įmonėms ir bankams, kurie bendradarbiauja su Rusijos įmonėmis ir bankais, kuriems taikomos sankcijos;
– maksimaliai apriboti Rusijos ir Baltarusijos režimų ir jų šalininkų galimybes naudotis Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių finansiniais ištekliais agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu atjungiant Rusiją nuo tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT);
– maksimaliai paspartinti Europos strateginės energetinės nepriklausomybės kūrimą nutraukiant priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro; sustabdyti geopolitinius „Nord Stream 2“ bei Astravo atominės elektrinės projektus;
– tęsti ir plėsti bet kokių strategiškai svarbių technologijų perdavimo Rusijai ir Baltarusijai draudimą.
Rezoliucijoje Rusijos Federacijos ir Baltarusijos visuomenės prašomos paveikti savo šalių vadovus ir pasipriešinti jų vykdomai agresijai prieš Ukrainą. ES valstybės narės ir ES Taryba raginamos imtis tarptautinės lyderystės, buriant visas demokratinio pasaulio valstybes paramai Ukrainai ir siekti, kad prie sankcijų Rusijos ir Baltarusijos režimams prisijungtų kuo daugiau pasaulio valstybių.
Seimo rezoliucija „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ (projektas Nr. XIVP-1350) priimta už ją vieningai balsavus 112 balsavime dalyvavusių Seimo narių.
Parengta pagal Seimo pranešimą žiniasklaidai