Lietuvos valstybės vadovui Lenkijos valstybės vadovas puolė dėkoti nepraėjus nė valandai po asmenvardžių įstatymo pasirašymo.
Už ką?
Juk asmenvardžių įstatymas tiesiogiai su Lenkija nesusijęs.
Jis reglamentuoja išimtinai Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymą asmens, o ne kokiuose nors kituose dokumentuose.
Asmens dokumentai rodo asmens santykį su valstybe.
Kuo čia dėta Lenkija?!
Dėkojo tikriausiai už tai, kad šiuo savo veiksmu Lietuvos prezidentas parodė, kad niekiniu laiko 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos pripažinimo klausimą.
Jau tris dešimtmečius esą nepatogu apie tai šnekėti, nes vis baiminamasi, kad Lenkija dėl to supyks, įsižeis.
Seimo nariai Saulius Skvernelis ir Julius Sabatauskas viešai prisipažino, kad yra pasižadėję Lenkijai, nors mūsų Konstitucijos 56-ame straipsnyje rašoma, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“.
O jie pasižadėjo ir paskui buvo suvaržyti to pažado priimant įstatymus.
Juk visi matėme, kad, svarstydami ir priimdami šį įstatymą, Seimo nariai vienas kitą agitavo, primindami pažadus Lenkijai. Tai patvirtino ir Lenkijos prezidento skambutis.
Mainoma moneta – valstybės kalba.
Abiejų Tautų Respublikos istorija rodo, kaip praradus savo kalbą prarandama ir valstybė.
O naujoji Lietuvos istorija XX a. pradžioje patvirtina tiesą, kad valstybės kuriamos ir atkuriamos kalbos pamatu.
1988-1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų autonomijos, steigtos siekiant atsiskirti nuo savarankiškos Lietuvos, buvo kuriamos lenkų kalbos pagrindu.
Kalba yra visiems suprantamas priklausymo ženklas, todėl valstybinės kalbos statuso suteikimas lietuvių kalbai rodo jos svarbą ir vietą Lietuvos valstybėje.
Juk pirmoji Sąjūdžio pergalė buvo LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1988 m. lapkričio 18 d. lietuvių kalbos pripažinimo valstybine aktas, kuris atvėrė kelią į dabartinę mūsų nepriklausomybę ir savarankiškumą.
Kalba yra pats raiškiausias ir suprantamiausias valstybės savarankiškumo simbolis. Ir dabar, kuo daugiau vietos užleidžiama anglų kalbai, tuo mažiau lieka valstybinio savarankiškumo. Tai akivaizdus, visų matomas ir suvokiamas matas.
Kaip 2022 m. sausio 26 d. spaudos konferencijoje teigė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, jau rengiamas Vyriausybės nutarimas ir kiti įstatymo įgyvendinimo aktai, leidžiantys Lietuvos piliečiams atsisakyti įrašo asmens dokumentuose savo valstybės kalba ir persirašyti vardą ir pavardę kitos valstybės kalba deklaravus tautybę.
Ji teigia, kad taip daroma siekiant „atsisakyti prielaidos kalbėti apie galimai okupacinio laikotarpio dokumentus arba kitus neoficialius dokumentus“.
Ir čia pat ministrė primena, kad įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose, be kita ko, bus numatyta, kad tautybė gali būti pasirenkama tik remiantis tėvų arba senelių tautybės įrašais, ji negali būti pasirenkama laisvai.
Tai kuo gi remsis buvusių istorinių Vilniaus ir Klaipėdos kraštų gyventojai, norėdami deklaruoti savo, savo tėvų ar protėvių tautybę?
Tampa keblu legaliai asmenvardžių užrašymo būdą asmens dokumentuose sieti su tautybe.
Pavyzdžiui, lenkai nėra kokie nors nuo tėvynės Lenkijos prievarta ar savanoriškai atskirti žmonės. Tai per amžius Lietuvoje gyvenusių, kažkada dėl istorinių aplinkybių, kurias buvo sukūrusi Abiejų Tautų Respublika, lenkų kalba kaip prestižine ėmusių kalbėti vietinių gyventojų palikuonys.
Dabartinės Konstitucijos požiūriu visi jie yra lietuvių tautos atstovai, kuriai priklauso suverenitetas.
Ir LLRA-KŠS nariai yra lietuvių, o ne lenkų tautos atstovai, jų tik tautybė kita.
Jie Lietuvos, o ne Lenkijos žmonės, nes čia jų tėvynė.
Tai kuo taip džiaugėsi Lenkijos prezidentas?
Autorė yra lituanistė, habilituota filologijos mokslų daktarė, VLKK Kalbos politikos pakomisės narė
***
Prezydent Litwy @GitanasNauseda ?? podpisał ustawę o pisowni nazwisk, która – w mojej ocenie – jest krokiem w bardzo dobrym kierunku w stosunkach polsko-litewskich. Zadzwoniłem do Niego, by podziękować Jemu i Wszystkim zaangażowanym w prace nad ustawą.
?????— Andrzej Duda (@AndrzejDuda) January 25, 2022
Pora citatų. Politikas, oratorius ir rašytojas Markas Tulius Ciceronas yra pasakęs, kad ,,Žmonės, nežinantys savo istorijos visada lieka vaikais“. Ir dar viena. Kažkas iš dabartinių lenkų politikų, pirmą kartą nepraėjus lenkų kalbai Lietuvos dokumentuose, pasakė – nieko tokio, mes turime laiko – didžios tautos mąsto šimtmečiais į priekį…
Puikus straipsnis.
O štai dėl šito dalyko, tai kai kuriems Seimo nariams apkalta turėtų būti, jei Konstitucija dar turi reikšmės mūsų valstybėje:
Konstitucijos 56-ame straipsnyje rašoma, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“.
Akivaizdu, kad pakankamu Lietuvos piliečio įsipareigojimų užsienio valstybei (konkrečiai Lenkijai) patvirtinimu gali būti pagrįstai laikoma Lenkijos valstybės Lietuvos piliečiams išduodama “Lenko korta”. Vidaus reikalų ministerija privalėtų turėti duomenis apie asmenis priėmusius šią kortą. Tokiu atveju būtina vieša informacija, ar Seimo nariai balsavusieji už “raidžių įstatymą” nebuvo “Lenko kortą” turinčiais asmenimis. Iš to matytųsi balsavimo padėtis interesų konflikto pažeidimo atžvilgiu. Beje, tai ištirti Seimo narių atžvilgiu būtų ir STT pareiga. Kartu iš šio tyrimo paaiškėtų, ar tie asmenys galėjo būti renkami į Seimą apskritai. Kadangi asmenys susiję “priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei”, (o „kortininkai“ yra pasižadėję Lenkijos vakstybei), negalėjo būti renkami į Seimą. Sabatauskas jau pats patvirtino, kad balsuodamas “už įstatymą” įvykdė pasižadėjimą Lenkijai. Tokiu atveju Seime jau be tyrimų keltinas jo išrinkimo teisėtumo klausimas. Ko Karbauskis laukia, su kuo jis iš tikrųjų?!…
J.E.Prezidentas G.Nausėda dėl asmenvardžių rašymo oficialiuose Lietuvos dokumentuose labai susimovė,- čia išdalies kalti ir Prezidento patarėjai,ypač lenkakalbiai. Antikonstituciškai yra ir tai,jog į aukštus Lietuvos valstybinius postus,aukštų valstybės pareigūnų patarėjais, skiriami ir lenkakalbiai piliečiai turintys ,,Lenko kortą” įpareigojanti nekenkti Lenkijos interesams.Tad,teisinis nihilizmas ir politikų silpnas valstybinis mąstymas Lietuvos valstybę veda į išnykimą.
Net ”partškolos” auklėtinė buvo įžvalgesnę nei dabartinė gauja. Davusi suprasti , kad mūsų kalba nėra prekė ir santykiai su “strat. partnioru” atvėso. “Atvėsus santykiams” žadėtojai iš karto apsivilko “vatufkes”. Išdavikai, dabar sušilot?
Lenkija Prezidentą turi.
Dėl to Lenkijos prezidento dėkojimo “už raidžių” įstatymą – tai, kaip ir aišku, juk 1994 m. bendrumo sutartimi Lietuva savo suvereniteto dalimi yra pasidalinusi su Lenkija.
Laikas Tautai dėl tos sutarties praregėti ir valstybės valdžias spausti, kad jos naujam 5-erių metų terminui jos nepratęstų. Nejaugi ir toliau leisimės žiopliais laikomi būti, kaip yra vykę nuo Jogailos laikų. Kiek dar galima kęsti LRT Lietuvos istorijos džazavimus lenkiška dvasia, lenkiškai nacionalines Bumblausko ekspedicija jos programose, šlėktinės lenkybės jaukinimą Lietuvoje apskritai, užuot visuomenę švietus, gyvenus lietuvybės dvasia. Kur Basanavičiaus, Vasario 16-osios , Kovo 11-osios idealų tęsimas LRT programose ir valstybės valdžių veiksmuose?!… Sąjūdis atkūrė laisvę ne tam, kad Lietuvos žemėje vėl būtų prie lenkybės šliejamasi.
Santykiai su Lenkija turi būti grindžiami tarptautine teise, o ne 1994 m. dvišale sutartimi, kaip yra dabar.
++++++++++!!!!!!!!
Ačiū prof. Laimai Kalėdienei, straipsnis aiškiai atskleidžią kur mus veda konservatorių-liberalų ir (ne)laisviečių koalicija Būtų gerai, kad būtų daugiau kalbininkų, kurie mąstytų valstybiškai ir gintų savo gimtąją kalbą.
Sulaukė ,krykštauja, o dabar žinos, ką toliau daryt, čia kaip toj pasakoj lapei įsiprašyt vieną kojelę į roges….Nusivylimas…. 2022 sausio 25diena , Vilniaus miesto Gimtadienis ,…. Wilno…