Šiais metais vėl renkamas TOP dešimtukas rūšių (organizmų), į kuriuos turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys.
Įvairūs organizmai negali egzistuoti be tik jiems būdingų buveinių, tad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro žinovai pasiūlė į šį svarbų sąrašą įtraukti ir buveinę. 2022 metų buveinė – Karbonatinių smėlynų pievos.
Buveinė yra aplinka, kurioje gyvena gyvūnai arba auga augalai, paprastai nustatoma pagal ten esančių augalų rūšių sudėtį ir fizinius bei geografinius aplinkos požymius.
Natūralios buveinės yra ypatingai svarbios, saugant augalų ar gyvūnų rūšis, nes buveinė yra įvairiausių gyvųjų organizmų namai.
2022 metų buveinė, į kurią gamtosaugininkai nori atkreipti visuomenės dėmesį – Karbonatinių smėlynų pievos.
Sausos smiltpievės su melsvąja kelerija (Koeleria glauca), šiliniais gvazdikais (Dianthus deltoides), smiltyniniais šlamučiais (Helichrysum arenarium), paprastosiomis gvaizdėmis (Armeria vulgaris) ir kitais sausamėgiais augalais – tai Europos bendrijos svarbos buveinė „6120 karbonatinių smėlynų pievos“.
Šios buveinės aptinkamos žemyninėse (kontinentinėse) kopose, upių šlaituose, nederlingose augimvietėse, daugiausia Pietryčių, Pietų ir Pietvakarių Lietuvos smėlėtose lygumose, Nemuno, Neries, Šventosios, Nevėžio ir kitų upių slėniuose.
Tai maisto medžiagų neturtingos, žemų, daugiausia tankiakerių ir kiliminių augalų pievos, kuriose paprastai yra nemažai atviro smėlio plotų.
Šiose pievose būdinga didelė paros temperatūrų kaita – vasaros dienomis pievos labai įkaitinamos saulės, o naktimis atvėsta labiau už aplinkinius plotus.
Kadangi karbonatinių smėlynų pievos labai neproduktyvios ir šieno ruošimui mažai tinkamos, dažniausiai jos ekstensyviai ganomos.
Ganymas yra svarbiausias veiksnys šių pievų išlikimui, nes galvijų trypimas neleidžia samanoms, kerpėms bei žolėms visiškai susiverti ir taip pievose lieka atviro smėlio plotų.
Ypač palankiai šias pievas veikia ir vandens bei vėjo erozija, smėlingame dirvožemyje neleidžianti kauptis humusui ir maisto medžiagoms.
Karbonatinių smėlynų pievos mėgstamos įvairių vabzdžių. Šiose buveinėse sutiksim visas mūsų skėrių-tarkšlių rūšis, tarp jų – saugomas rūšis margąjį tarkšlį (Briodemella tuberculata), kopinį tarkšlį (skėriuką) (Sphingonotus caerulans), taip pat saugomą žiogą kalninį spragtuką (Montana montana).
Atviro smėlio lopinėliuose įsikuria įvairių rūšių smėliabitės (Andrena spp.). Karbonatinių smėlynų pievose kartais kolonijas įkuria bites medžiojantys bičių vilkai (Philanthus triangulum) ar saugomos vapsvos ilgažandžiai bembiksai (Bembix rostrata).
Šiose buveinėse gyvena ir joms būdingos drugių rūšys: gelsvažaliai storgalviai (Hesperia comma), dirvoniniai satyrai (Hyponephele lycaon), saugomos smiltyninės hesperijos (Pyrgus serratulae), taškuotieji melsviai (Phengaris arion) ar itin reti pietiniai satyrai (Hipparchia statilinus).
Medžioti bei vasaros atokaitoje pasišildyti karbonatinių smėlynų pievose mėgsta vikrieji driežai (Lacerta agilis). Kadangi šiose pievose gausu vabzdžių, čia galima sutikti ir įvairių maisto ieškančių paukščių, tokių kaip kukutis (Upupa epops), paprastoji medšarkė (Lanius collurio).
Šiose buveinėse peri dirvoninis kalviukas (Anthus campestris) – reta, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšis.
Apleistose nebenaudojamose pievose tankėja samanų danga, įsikuria nebūdingų, neretai ir invazinių žolinių augalų rūšių, o vėliau šios pievos palaipsniui apauga mišku.
Šio tipo buveinių išsaugojimas Lietuvos mastu yra didelė problema, nes joms reikalingas reguliarus augalinės dangos ardymas.
Daugelyje vietovių nebelikus smulkiųjų gyvulių augintojų, karbonatinių smėlynų smiltpievių buveinių atkūrimas ir palaikymas tampa neįmanomas arba reikalaujantis didelių finansinių investicijų.
Lietuvoje yra 54 skirtingi buveinių rūšys. Išskiriamos jūros, pajūrio ir smėlynų, gėlųjų vandenų, viržynų ir krūmynų, pievų, pelkių, atodangų ir miškų buveinės.
Siekiant veiksmingo saugomų rūšių populiacijų ir buveinių išsaugojimo, Europoje įkurtas vientisas ekologinis tinklas – Natura 2000.
2022 metų Rūšių TOP 10 turėtų būti pateiktas artimiausiu metu. O kol kas mokslininkai ir gamtosauginės organizacijos renka rūšių atstovus, į kuriuos turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys.
Kai išrinks Rūšių dešimtuką, bus parengtas plakatas, kuris bus dovanojamas Lietuvos mokykloms, saugomoms teritorijoms, gamtininkų įstaigoms.
Tokios akcijos svarbios visuomenės gamtosauginiam švietimui. Dėmesys skiriamas retoms, nykstančioms, saugomoms ar tiesiog mažai žinomoms rūšims ir buveinėms.
Dar į dešimtuką reikėtų įrašyti itin retą rūšį – sąžiningąjį gamtosaugininką, ns iškilo grėsmė jam išnykti.