Seime – pirmas žingsnis link privalomų skiepų

Seimas po svarstymo pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų projektui, kuriuo siūloma reglamentuoti privalomą skiepijimą tam tikrų sričių darbuotojams.

Įstatyme siūloma nustatyti, kad valstybės lygio ekstremaliosios padėties ir (ar) karantino visoje Lietuvos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos metu privalo skiepytis darbuotojai, kurių darbo sritis yra:

1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:

a) asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;

b) valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

c) praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

2) socialinės paslaugos ir veikla:

a) socialinių paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų gavėjo namuose ir (ar) kitose viešose vietose teikiamos socialinės paslaugos ir asmeninio asistento teikiama pagalba;

b) valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose.

Svarstomomis pataisomis numatoma, kad asmuo bus laikomas pasiskiepijęs, tik jei pasiskiepijo Vyriausybės sprendime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos teritorijoje paskelbimo nurodytais skiepais nuo užkrečiamosios ligos, t. y. tokiais kiepais, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti naudojama Lietuvoje, ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka laikomi įgijusiais imunitetą nuo šios užkrečiamosios ligos.

Siūloma nustatyti, kad pasiskiepyti nebus privaloma šiais atvejais:

1) kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše:

a) kontraindikacijos, nurodytos vakcinos charakteristikų santraukoje;

b) laikina darbuotojo sveikatos būklė, kai dėl taikomo gydymo (chemoterapijos, radioterapijos ar kt.) gydytojo sprendimu skiepijimas nuo COVID-19 ligos atidedamas gydytojo nustatytam laikotarpiui;

2) kai darbuotojai yra persirgę užkrečiamąja liga, nuo kurios privalo skiepytis, ir diagnozė buvo patvirtinta Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka, o nuo jos patvirtinimo praėjo ne daugiau kaip Vyriausybės nutarime nustatytas laikas, kai persirgę užkrečiamąja liga laikomi įgijusiais imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, nuo kurios reikia skiepytis. Be to, pareiga skiepytis galios, tik jei vakcina bus prieinama (t. y. bus užtikrinta galimybė pasiskiepyti).

Nepasiskiepijęs kitais atvejais, nei išvardyti, darbuotojas kontaktiniu būdu negalės dirbti – jei darbo pobūdis leidžia, turės būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys arba persirgs užkrečiamąja liga, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją padėtį ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka bus laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, bet ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos.

Jei privalantis skiepytis darbuotojas nustatyta tvarka buvo nušalintas 3 mėnesius, praėjus šiam laikotarpiui darbdavys su tokiu darbuotoju turės teisę nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2022 m. vasario 14 d. Iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), kaip tai numatyta Vyriausybės nutarime. Po įstatymo įsigaliojimo įsidarbinantys ar veiklą pradedantys asmenys turės pasiskiepyti iš anksto ir darbą ar veiklą pradėti jau turėdami įgytą imunitetą (praėjus nustatytam laikui po skiepo).

Projektui po svarstymo pritarė 66, prieš balsavo 46, susilaikė 14 Seimo narių.