Sekmadienis, 29 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kaip nykštukas prieš milžiną: KGB neįveiktą Kroniką kardinolas S. Tamkevičius prilygina stebuklui

www.alkas.lt
2022-01-02 07:00:26
1
2021 m. Laisvės premiją siūloma skirti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiams G. Šuliauskaitei, B. Mališkaitei ir J. Borutai  

Leidinys „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ | kasvyksta.lt nuotr.

Nepaisant KGB pastangų užgniaužti laisvą žodį, 17 metų pogrindyje leista Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (Kronika) ne tik skleidė žinią pasauliui apie sovietinės valdžios nusikaltimus, bet ir drąsino tautiečius nebijoti persekiojimų, ginti savo laisves.

„Galinga represinė valdžios mašina pradėjo buksuoti, ir mes visi pamažu ėjome į Kovo 11-ąją“, – laiške pasitinkant Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metus rašo jos steigėjas ir redaktorius, kardinolas Sigitas Tamkevičius.

Suprato viešumo galią

Kaip prisiminė Kardinolas, po Prahos pavasario kunigai gyvai diskutavo, ką daryti, kad bent šiek tiek galėtume laisviau kvėpuoti. Šis klausimas nedavė ramybės ir pasauliečiams, kuriems buvo ne vis tiek Lietuvos ir Bažnyčios rytdiena.

„Supratome – mums gali pagelbėti tik viešumas, apie sovietinių pareigūnų nusikalstamą veiklą garsiai kalbant ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose.

Tačiau kaip surinkti iš visų Lietuvos kampelių faktus, liudijančius žmonių diskriminavimą ir persekiojimą vien už bandymus gyventi pagal savo įsitikinimus?

Dar sunkesnė užduotis – prasiskverbti pro geležinę uždangą, kad tiesos žodis pasiektų laisvąjį pasaulį. Tai buvo dideli iššūkiai ir nežinojome, kaip į juos atsiliepti“, – prisimena ganytojas.

Šių svarstymų išdava ir buvo 1972 metų kovo mėnesį dienos šviesą išvydęs pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeris. Labai kuklus, rašomąja mašinėle atspausdintas pogrindžio leidinys.

Kaip rašo kardinolas, Kronikos leidėjai buvo užsibrėžę tikslą kruopščiai rinkti faktinę medžiagą apie Lietuvos žmonių, ypač tikinčiųjų diskriminavimą bei persekiojimą, ir šią medžiagą talpinti į pogrindžio leidinio puslapius.

Paruoštas numeris rašomosiomis mašinėlėmis bei kitomis anuo metu nelengvai prieinamomis dauginimo priemonėmis turėjo būti tiražuojamas ir slapta platinamas.

Laisvam žodžiui sklindant Vakaruose – represijos Lietuvoje

Kronikos leidėjai siekė, kad jų leidinys pasiektų Vakarų pasaulį, kad tai, ką sovietinė valdžia darė pavergtose šalyse, būtų plačiai žinoma laisvojo pasaulio žmonėms.

„Po to kai į sovietinio saugumo (KGB) rankas pakliuvo pirmasis Kronikos numeris ir buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 345, šį leidinį ne tik platinti, bet ir turėti tapo labai pavojinga.

Kronikos leidėjai, bendradarbiai, platintojai, už savo darbą negaudavo jokio atlyginimo, bet kiekvienu metu galėjo būti už tai suimti, persekiojami, tardomi, teisiami ir kalinami“, – laiške LBK Kronikos metų pradžiai rašo jos steigėjas ir redaktorius.

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika | vle.lt nuotr.

Žmonių pasišventimas prisiimant riziką leisti Kroniką ir sovietinės valdžios didžiulės pastangos Kroniką likviduoti,

Kardinolui – įspūdingiausias įrodymas, kokia ji buvo svarbi: „Jei tai būtų buvęs nereikšmingas darbas, ar žmonės būtų statę save į tokius pavojus, ar būtų reikėję prieš Kroniką naudoti visą valstybės galią, bandant ją sunaikinti?“

Pasauliui atskleidė, ką nutylėjo sovietinis rėžimas

Jau 1975 metais įtakingas ir daug žinantis šveicarų žurnalas „Glaube in der 2. Welt“ paskelbė plačią, dokumentuotą studiją apie Lietuvą.

Kronikos medžiaga, kuria rėmėsi šveicarai, vadinta „mozaikos akmenėliais“, vaizduojančiais tuometį Lietuvos katalikų gyvenimą.

Anglijoje veikusio Religijos ir komunizmo studijų centro vedėjas kun. Maiklas Bordauksas (Michael Bourdeaux) rašė apie LKB Kronikos svarbą ir ragino savo ir kitų kraštų spaudą kuo plačiausiai paskleisti jos skelbiamas žinias, pabrėždamas, kad Kronika skelbia tikslius, kruopščiai patikrintus ir dokumentuotus faktus, pranešdama tai, ką nutyli oficialioji režiminė spauda.

Kaip nykštukas prieš milžiną

JAV leidžiamas lietuvių žurnalas „Aidai“ jau 1976 m. rašė: „Jei kas šiandien surinktų austrų, šveicarų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, brazilų spaudos iškarpas, kuriose atpasakojami kronikos skelbiamieji faktai, tai jau dabar susidarytų visa eilė storų tomų, prieš kuriuos patsai šaltinis – graudžiai kuklūs „LKB Kronikos“ pluošteliai – atrodytų kaip nykštukas prieš milžiną“.

„Kronikos leidėjai gerai suvokė, kokio pavojingo darbo ėmėsi, todėl planavo, kad Dievui laiminant gal pavyks šį pogrindžio leidinį leisti bent 3-4 metus.

Visi žinojo, koks galingas buvo KGB aparatas su tūkstančiais oficialių pareigūnų ir dešimtimis tūkstančių kolaborantų, nešusių šeimininkams bet kokią nugirstą informaciją“, – laiške Kronikos metų pradžiai rašo kardinolas S. Tamkevičius.

Vienas po kito teisiami Kronikos platintojai

Ganytojas prisimena, kaip vienas po kito buvo suimami ir teisiami Kronikos platintojai – Petras Plumpa, ses. Nijolė Sadūnaitė, Vladas Lapienis ir daugelis kitų.

Bet Kronika ėjo ir ėjo net septyniolika metų, ir skelbė pasauliui nežmoniškos santvarkos piktus darbus.

„Su dideliu dėkingumu prisimename mūsų tautiečius – kun. Kazimierą Pugevičių, kun. Kazimierą Kuzminską ir kt. – kurie Kroniką vertė į anglų, ispanų, vokiečių ir kitas kalbas ir Lietuvos žmonių vargus viešino plačiajame pasaulyje.

Jei ne jų pagalba, Kronikos žinia nebūtų pasiekusi plačios pasaulio visuomenės“, – pabrėžia 50-metį mininčio pogrindinio leidinio steigėjas ir redaktorius, pridurdamas, kad Kronika ne tik pranešė pasaulio visuomenei apie sovietinės valdžios daromus nusikaltimus, bet atliko kitą labai svarbų uždavinį – drąsino tautiečius nebijoti persekiojimų ir ginti savo teises.

Kronikos įtakojami vienas po kito pasirodė kiti pogrindžio leidiniai: „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“, „Rūpintojėlis“, „Tiesos kelias“, „Perspektyvos“ ir kt. Kardinolo žodžiais, galinga represinė valdžios mašina pradėjo buksuoti, ir mes visi pamažu ėjome į Kovo 11-ąją.

Jei ne pasitikėjimas Dievu, nebūtų Kronikos stebuklo

Pasitikdamas Kronikos 50-ąsias metines, Jo Eminencija S. Tamkevičius dėkojo Dievui už tuos kunigus, seseris vienuoles, Eucharistijos bičiulius ir daugybę pasauliečių, kurie savo laiku rinko Kronikai medžiagą, talpino ją į Kronikos numerius ir juos platino.

„Jei ne šitie tik Dievu pasitikėję ir laisve rizikavę žmonės, mes Kronikos stebuklo nebūtume matę.

Maldoje prisiminkime iškeliavusius pas Viešpatį Kronikos bendradarbius: kunigus Alfonsą Svarinską, Juozą Zdebskį, Virgilijų Jaugelį,  seseris vienuoles – Juliją Kuodytę, Oną Vitkauskaitę, pasauliečius – Vladą Lapienį, Povilą Buzą ir kt., o Kronikos bendradarbiams, sulaukusiems Kronikos 50 metų sukakties linkiu visokeriopos Dievo palaimos“, – rašo LKB Kronikos steigėjas ir redaktorius.

Kronikai – UNESCO apsauga, jos bendradarbiams – Laisvės premija

2022-ieji Seimo sprendimu Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais paskelbti minint šio reikšmingo leidinio penkiasdešimtmetį.

Seimo nariams vienbalsiai nutarus, trys Kronikos bendradarbiai – Gerarda Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė ir Jonas Boruta Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją bus apdovanoti Laisvės premija.

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, saugoma Kauno arkivyskupijos muziejuje, šiemet įrašyta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Vaišvilos ir A. Bubnio spaudos konferencija „Kardinolas Vincentas Sladkevičius: Padaryk mane gerumo ženklu“ Tiesiogiai 9 val.
  2. Kaip KGB archyvai buvo integruoti į valstybinių archyvų sistemą?
  3. G. Gražulytė, G. Guntoriūtė. Dovydas prieš Galijotą… (nuotraukos)
  4. Signataras A. Endriukaitis apie prieš jį vykdomus Lietuvos „minčių policijos“ išpuolius Tiesiogiai 11 val.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. T0mas J. says:
    3 metai ago

    Kroniką kardinolas S. Tamkevičius prilygina stebuklui, o Bažnyčios remiamos ir palaikomos TS-LKD vadas Gabriukas turbūt prilygintų Partnerystės įstatymui.. kaip Kovo 11-ąją…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje
Ukrainos balsas

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.
Kultūra

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • skt. apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • Draudikai primena kaip tvirtinti vasaros krovinius
  • Klastinga liga dažnai slepiasi po nuovargio kauke
  • Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai

Kiti Straipsniai

Atostogos

Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai

2025 06 29
Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
„Wi-Fi“

Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

2025 06 28
baltoji banga.lt

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Parodos „Austas valstybingumo simbolis“ Valensijos šilko muziejuje atidarymo akimirkos | M. Remesos nuotr.

„Austas valstybingumo simbolis“: Lietuvos kontušo juostos pristatomos Ispanijoje

2025 06 28
Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

2025 06 27
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • skt. apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vienišų senolių kasdienybė: ligos, maisto trūkumas ir baimė būti pamirštiems

Vienišų senolių kasdienybė: ligos, maisto trūkumas ir baimė būti pamirštiems

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai