Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Gyvūnų gerovės metų minėjimo 2022 m. planą, kuris apima daugiau nei 70 iniciatyvų, renginių ir veiklų gyvūnų apsaugai gerinti, visuomenės sąmoningumui didinti.
„Norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes, pripažinkime, požiūris į kitas būtybes kaip į daiktą ar puošmeną vis dar labai gajus. Šiai sričiai trūksta ne tik jautraus požiūrio, bet ir valstybės dėmesio, todėl tikiuosi, kad Gyvūnų gerovės metų renginiai paskatins mus visus gyvūnais rūpintis atsakingai“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Gyvūnų gerovės metais Aplinkos ministerija numato tobulinti gyvūnų gerovę užtikrinančius teisės aktus, organizuos nuotolinius mokymus šia tema suinteresuotoms institucijoms, socialiniams partneriams, laukinių gyvūnų laikytojams, kartu su Žemės ūkio ministerija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba 2022 m. rudenį surengs konferenciją aktualioms gyvūnų apsaugos problemoms aptarti.
Konferencijas ir edukacijas numato ir pavaldžios Aplinkos ministerijai įstaigos: Lietuvos zoologijos sodas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Aplinkos apsaugos departamentas griežčiau kontroliuos, kaip laikomi laukiniai gyvūnai, prekybą jais ar kitokį naudojimą.
Lietuvos jūrų muziejus 2022 m. pakvies į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro atidarymą. Lietuvos ornitologų draugija suplanavo daugiau kaip 10 veiklų, tarp jų – iškelti inkilų, lizdinių platformų saugomų rūšių paukščiams (ne mažiau kaip 30 lizdaviečių), įrengti stendus apie paukščių globą ir apsaugą (ne mažiau kaip 15 visoje Lietuvoje).
Ypač aktyviai į Gyvūnų gerovės metų procesą įsitraukė gyvūnų globos organizacijos – Lietuvos kinologų, Lietuvos felinologų, Lietuvos ornitologų, Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos, Baltijos laboratorinių gyvūnų mokslo ir Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos, mokslo ir švietimo įstaigos – Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų, Klaipėdos universitetai, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Panevėžio gamtos mokykla, Kauno Suzuki progimnazija.
Prisijungė ir verslo atstovai – bendrovės „Grinda“, „Kika Group“, „Nuaras“, „Vilniaus viešasis transportas“, taip pat VšĮ „Baltijos kinologijos centras“, Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, miestų ir Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Šalčininkų, Vilniaus rajonų, Marijampolės savivaldybės.
Pagal šį Aplinkos ministerijoje parengtą planą, suplanuotos leidybos ir viešinimo iniciatyvos, informacijos gyvūnų gerovės klausimais sklaida, konferencijos, kultūriniai, pažintiniai, edukaciniai renginiai tikslinėms grupėms – mokiniams, gyvūnų laikytojams, visuomenei, kitos veiklos (inkilų kėlimas, žuvų gelbėjimo darbai, kai vandenyje trūksta deguonies ir pan.)
Sprendimą paskelbti 2022 m. Gyvūnų gerovės metais priėmė Seimas, atsižvelgęs į tai, kad pastaraisiais metais buvo atskleisti ir paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, išaiškintos nelegalios veisyklos, gyvūnų teisių pažeidimai namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose, siekdamas šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.
Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, ratifikavo konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, kuri tapo pamatu gyvūnų gerovės teisiniam reglamentavimui mūsų šalyje.
Gato ir Nuaras neuztikrina gyvunams jokios geroves! Jie gyvunams atlieka autonazijas ir tai daro sveikiems sunims katems, o savivaldybes uz tai sumoka nemazus pinigus. Turetu buti perziuretas sarasas kaciu laikymui nes sio metu yra nemazai nauju veisliu, o Lietuva nuo Europos labai atsilieka ir nuo to kencia tik gyvaunai.