Pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos užsakymą Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai vykdė mokslinį tyrimą apie vilkų populiaciją. Buvo atlikti praėjusio medžioklės sezono metu Lietuvoje sumedžiotų vilkų amžiaus nustatymo, genetiniai ir produktyvumo tyrimai, išanalizuoti pranešimai apie plėšrūnų buvimą, medžiojamų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys.
Tyrimo siekis – įvertinti vilkų populiacijos dydį, erdvinį paplitimą, šeimų skaičių.
Mokslininkai surinko sumedžiotų vilkų mėginius tyrimams, atliko surinktų mėginių laboratorinius tyrimus, išanalizavo įvairius duomenis. Tyrėjai nustatė, kad Lietuvoje netolimoje praeityje buvo vilkų populiacijos dydžio kritimas, tačiau dabartiniu metu sėkmingai atsistatinėja vilkų genetinė įvairovė.
Pagal DNR tyrimais gauto geografinio pasiskirstymo duomenis tikėtina, kad vilkų genų srautas eina šiaurės rytine Lietuva pietvakarių link, iš rytų šį srautą riboja Lietuvos – Baltarusijos siena. Srautas eina miškų masyvais, kol nesusiduria su barjerais – Neries upe, Vilniaus antropogeninių zonų sistema ir autostrada. Labai svarbu šį genų srautą puoselėti.
Vilkų genetinės struktūros analizė parodė, kad šalyje tikėtina yra keturių genetinių grupių struktūra, bet genetinės grupės yra pasiskirstę geografiškai mišriai. Tokia mišri genetinė struktūra yra teigiamas dėsningumas, nes lemia retesnį poravimąsi tarp giminingų individų.
DNR tyrimas parodė, kad vilkų hibridizacijos su šunimis intensyvumas nėra aukštas: tik 1 iš 173 individų rodė 16 proc. genetinį panašumą su šunimi.
Amžiaus tyrimas atskleidė, kad tarp sumedžiotų vilkų didelę dalį (48,3%) sudarė pirmų metų jaunikliai. Tai prognozuoja vilkų populiacijos augimo potencialą ateityje. Vyriausias sumedžiotas vilkas ėjo devintus metus. Lietuvoje vidutinis sumedžiotų vilkų amžius (atmetus pirmamečius ir antramečius jauniklius) praėjusį sezoną buvo 4,12 metų.
Apibendrinus rezultatus gauta išvada, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 63 vilkų šeimos.
Genetinių tyrimų reikia ne vien medžioklės kvotai nustatyti, o siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie svarbią Lietuvos ekosistemoms gyvūnų rūšį – vilką.
Vilkas yra saugoma rūšis. Pagal Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (Berno konvenciją), ES Buveinių direktyvą ir kitus teisės aktus Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti palankią šios rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą.
Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.
