Liberalų sąjūdžio frakcija Seime, susitikusi su savivaldybių priešgaisrinės saugos asociacijos nariais, aptarė finansavimo savivaldybių atliekamų priešgaisrinės saugos funkcijų vykdymo klausimus.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys liberalas Jonas Varkalys atkreipė dėmesį, kad valstybės skiriamas finansavimas savivaldybėms šiam klausimui spręsti – nepakankamas.
„Nors valstybė priima sprendimus didinti bazinius algų koeficientus ugniagesiams, tačiau finansavimo algų kėlimui neskiria, tai reiškia, kad finansinė našta nugula savivaldybėms“, – pastebėjo Seimo narys, papildydamas, kad ugniagesių darbo užmokesčiui kelti ir būtinųjų apsaugos priemonių įsigijimui užtikrinti trūksta 4,5 mln. eurų.
Dar 2021 m. pradžioje buvo padidintas minimalus ugniagesių atlyginimas 35 eurais, o nuo 2022 m. numatoma minimalią algą kelti nuo 607 eurų iki 730 eurų.
Be kita ko, savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinis dydis taip pat keliamas iki 181 euro, tačiau kaip ir praėjusiais metais, valstybės biudžete tam papildomų lėšų nenumatyta.
„Reikia pabrėžti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įtvirtintas privalomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas iki 181 euro ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas.
Tai reiškia, kad darbo užmokestis už gerą darbą privalomai kasmet turi būti didinamas 5–15 proc., tačiau šias papildomas išlaidas tenka padengti pačioms savivaldybėms iš savo biudžeto“, – vardijo Seimo narė Edita Rudelienė.
Parlamentarė pabrėžė, kad valstybės įsipareigojimas kelti ugniagesių atlyginimo koeficientus yra sveikintinas, tačiau tam būtina numatyti ir finansavimą, kad šie įsipareigojimai negultų tik ant savivaldybių pečių.
J. Varkalys paantrino kolegei teigdamas, kad reiktų nuimti finansinę naštą nuo savivaldybių ir papildomas lėšas, numatytas ugniagesių atlyginimo kėlimui, ir priešgaisrinės saugos priemonių įsigijimui, skirti iš valstybės biudžeto.
Pavyzdžiui, iš akcizo mokesčio gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų.
