Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pristatė Notariato įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama didinti notarinių paslaugų prieinamumą ir notarų konkurenciją Lietuvoje bei nustatyti operatyvesnį viešų konkursų į laisvas notarų pareigas paskelbimą.
M. Majausko teigimu, paskutinį kartą notarų skaičius buvo fiksuotas maždaug 2006 m. „Per 15 metų notarinių paslaugų skaičius išaugo dramatiškai – vien sandorių skaičius per kelerius metus išaugo maždaug 30 proc.
Rezultatas to yra labai paprastas – pasiūla yra ribota, paklausa – reikšmingai išaugusi, ir mes turime tokią situaciją, kad, norint užsirašyti pas notarą, kartais ir elementariai paslaugai, reikia laukti dvi, tris savaites, o kartais ir visą mėnesį“, – sakė M. Majauskas pažymėjęs, kad per 20 tūkst. gyventojų turinčiame Jurbarke dirba tik vienas notaras.
Pasak komiteto vadovo, kitas neigiamas ribotos konkurencijos efektas – notarai yra linkę taikyti įkainių intervalų viršutinę ribą miesteliuose, regionuose – ten, kur konkurencijos nėra: „Mes turime daugiausiai uždirbusį notarą, gaunantį maždaug 700 tūkst. eurų per metus „į rankas“ už valstybės deleguotą funkciją – tai yra viešoji paslauga, panašiai kaip prokuroras ar teisėjas.“ Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad 50 mažiausias pajamas uždirbančių notarų Lietuvoje „į rankas“ gauna 40 tūkst. eurų per metus.
Siekiant didinti notarinių paslaugų prieinamumą teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti, kad viešas konkursas laisvoms notaro pareigoms užimti būtų skelbiamas per 3 mėnesius nuo tada, kai nustatoma, kad vieno notaro aptarnaujamų gyventojų toje savivaldybėje yra daugiau negu 10 tūkst., bet po notarų skaičiaus padidinimo būtų ne mažiau negu 7 tūkst. Vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus savivaldybėje pasikeitimą kiekvienais metais iki liepos 1 dienos įvertintų Teisingumo ministerija.
Taip pat numatoma, kad savivaldybės teritorijoje turėtų dirbti bent vienas notaras.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
