Gyvenimo tempas greitėja, veiklų, kuriomis norime užsiimti, daugėja, todėl daugeliui gyventojų nuolatinis laiko trūkumas tampa jau įprastu dalyku.
Net 7 iš 10 apklaustų gyventojų pripažįsta bent kartą per savaitę nesuspėjantys skirti laiko mėgstamoms veikloms, poilsiui ar šeimai.
Laiko planavimo žinovė Dovilė Daugvilaitė-Zubcovė sako, kad greitas gyvenimo tempas ir nuolatinis laiko trūkumas gali vesti į perdegimo sindromą – psichologinį ir fizinį išsekimą.
Kasdien laiko stoką sako jaučiantys penktadalis gyventojų – dažniausiai laisvo laiko trūksta poilsiui, miegui bei knygų skaitymui, rodo e. parduotuvės „Barbora“ užsakymu atlikta apklausa.
Laiko planavimo trenerė D. Daugvilaitė-Zubcovė įsitikinusi, kad pirmenybių sąraše turi būti ir laikas poilsiui, o dirbant miego sąskaita, galima prisišaukti bėdų.
Ji iš asmeninės patirties puikiai žino, kas yra perdegimas ir kaip svarbu rasti tinkamą balansą planuojant savo laiką.
„Jeigu galėčiau, palinkėčiau visiems žmonėms pirmiausia skirti laiko sau ir poilsiui kasdien, tam, kad geriau dirbtųsi darbo metu.
Po metus trukusio perdegimo supratau, kaip svarbu klausytis savo fizinio kūno, ne tik minčių.
Protas mums padiktuoja žymiai daugiau „formulių“ ir „pirmenybių“, negu mūsų kūnas kartais gali pakelti, o išeikvojus kūno resursus, mes labai greitai suprantame, kad toli taip nebenueisime.
Tuomet ir darbai tampa nebesvarbūs, ir atsiranda tik viena pirmenybė – tiesiog išgyventi. Kad to nereikėtų patirti, į savo dienotvarkes įsitraukite laiko poilsiui – dabar pat, skaitant šį straipsnį. Ir darykite tą kiekvieną dieną.
Kūnas padėkos. Ir protas padėkos“, – ragina tinklaraščio „Planas gyvenimas“ autorė.
Kieno sąskaita taupo laiką?
Apklausa rodo, kad žmonėms trūksta laiko ir kultūrinėms veikloms, sportui, atostogoms – taip teigia trečdalis apklaustųjų.
Aukštesnio išsilavinimo apklaustieji dvigubai dažniau (28 proc.) neranda laiko kvalifikacijos, žinių ir profesinių įgūdžių tobulinimui, lyginant su žemesnio išsilavinimo Lietuvos gyventojais (14 proc.).
Penktadalis apklaustųjų sako, kad dažniausiai laiko trūksta antrajai pusei – beveik tris kartus dažniau taip jaučiasi vyrai nei moterys. Vyrams taip pat dažniau pritrūksta laiko ir atostogoms bei laikui su vaikais.
Norėdami atrasti laiko veikloms, kurios rūpi, žmonės dažniausiai renkasi paprastesnes, mažiau laiko reikalaujančias veiklas (38 proc.) arba atsisako kitų veiklų (39 proc.).
Tačiau penktadalis apklaustųjų renkasi mažiau miegoti, 14 proc. nieko nedaro ir tik trečdalis savo laiką planuoja atsakingai.
„Kaip parodė tyrimas, dažniausiai dėl laiko stokos nukenčia mūsų poilsis ir miegas – vieni iš pagrindių poreikių. Iš vienos pusės, gyvenimo tempas spartėja, iš kitos – daugėja galimybių rinktis veiksmingesnes ir laikui mažiau imlias veiklas.
Pandemija pakeitė nemažai įpročių, pvz., nemaža dalis žmonių atrado sportą namuose, sutaupydami laiko važiavimui į sporto klubą, darbas iš namų taip pat leidžia sutaupyti laiko, kai nereikia stovėti eismo spūstyse.
Nemažai laiko sutaupo ir maisto bei kasdienių prekių pirkimas internetu. Todėl ne tik skatiname gyventojus taupyti laiką ir pirkti e. parduotuvėje, bet ir aktyviai dalinamės sumanymais, kaip įdomiai ir prasmingai sutaupytą laiką panaudoti“, – sako „Barboros“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.
8-8-8
D. Daugvilaitę-Zubcovę iki šiol labiausiai stebina žmonių planai, kuriuose yra tik su darbiniais reikalais susiję užrašai. „Bet juk mūsų resursai (laikas ir jėgos) išsinaudoja ne tik dirbant, tiesa?
Todėl gyvenime planuojant tik darbą, nereikia stebėtis, kad net ir darbe nieko nespėjame“, – sako laiko planavimo žinovė.
Anot jos, yra viena labai sena ir paprasta taisyklė, leidžianti rasti sveikesnį balansą gyvenime: „Žinoma, visos taisyklės turi išimčių, tačiau 8-8-8 būdas dažniausiai pasiteisina: 8 valandas skirkite miegui, 8 darbui ir dar 8 poilsiui.
Taip, planuotis vertėtų net ir miego valandas, kad mūsų smegenys tai suprastų kaip lygiavertę pirmenybę darbui ir netektų aukoti miego niekada nesibaigiančiam „To-Do“ darbų sąrašui.
Tas pats galioja ir poilsio laikui. Kai visas savo paros valandas išsidėliosime vienoje lygiagrečioje plotmėje, neišskiriant darbo laiko kaip savo vienintelės veiklos per dieną – visiškai pasikeis požiūris į mūsų pajėgumus“, – įsitikinusi D. Daugvilaitė-Zubcovė.
Drausmė – raktinis žodis
Didžioji dalis apklaustųjų jaučia laiko trūkumą, tačiau ši problema užgulusi ne visų pečius – kiek daugiau nei ketvirtadalis sako, kad laiko laisvalaikiui trūksta retai, vos 2-3 kartus per mėnesį (15 proc.) arba beveik niekada netrūksta (13 proc.).
Anot D. Daugvilaitė-Zubcovės, lietuviai yra tikrai darbšti tauta ir smarkiai atsipalaidavusių ar mažai atsakomybių turinčių žmonių sutiksime retai.
Jos manymu, minėtasis procentas žmonių randa laiko laisvalaikiui dėl savo gebėjimo ir pastangų laikytis geros sistemos.
„Planuoti laiką – labai platus pasakymas, bet jo esmė dažniausiai slypi drausmėje. Kitaip tariant, viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus gebėjimų kasdien laikytis savo nustatytų taisyklių, atnaujinti savo laiko planavimo struktūras bei įrankius ir laikytis rutinos.
Taip pat svarbu, susidėlioti tinkamas pirmenybes. Ir čia nieko sudėtingo, svarbiausia – neturėkite daug pirmenybių vienu metu (galioja tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu), nes gaišite laiką svarstymui, kas iš jų yra svarbiau, o ne konkretaus dalyko įgyvendinimui“, – sako laiko planavimo žinovė.
Gyventojų tyrimą e. maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ užsakymu atliko KOG institutas.
