Rugsėjo 27 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis po to, kai Vyriausybė neatsakė į 11 iš 12 jai šešėlinės Vyriausybės 2021 metų balandžio- rūgpjūčio mėnesiais išsiųstų raštų, kreipėsi į Seimo kontrolierius.
„Situacija yra daugiau nei netoleruotina – kaip šešėlinė Vyriausybė neprašėme jokių išskirtinių teisių, tiesiog taip, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, turime teisę kreiptis su prašymais į valdžią. Šia teise ir pasinaudojome.
Tiek viešojo administravimo įstatymas, tiek ir pačios Vyriausybės nutarimai numato, kad piliečių prašymai turi būti nagrinėjami ir į juos atsakoma – šiuo atveju to nebuvo. Dar daugiau, iš Vyriausybės vadovės pasipylė atsikalbinėjimai bei bandymai pažeminti, kaltinimai, neva norime kažko išskirtinio.
Nieko išskirtinio nenorime, norime tik vieno, ką garantuoja Konstitucija visiems piliečiams vienodai – kad valstybės institucijos tarnautų žmonėms. Panašu, kad valdžia būtent tos savo tarnystės nesuvokia, užsiima biurokratizmu, ignoruoja kreipimusis raštu. Tai yra nenormalu. Juolab, kad ir būdami opozicijoje atstovaujame Lietuvos žmonėms, savo rinkėjams. Per Seimo rinkimus savo balsus mums patikėjo per 200 tūkst. rinkėjų“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Seimo kontrolieriui Augustinui Normantui adresuotame kreipimesi nurodoma, kad Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės viešas paaiškinimas, esą prašymus Vyriausybei pasirašė „privatus asmuo, kuris vadovauja partijai“ nėra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Vyriausybės kanceliarija arba atskiros ministerijos savo kompetencijos ribose galėjo teisėtai nereaguoti į joms išsiųstus raštus.
Juo labiau, kad Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad „Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė.
Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.“
Kreipimesi prašoma ištirti biurokratizmo atvejus, kuomet Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija bei ministerijos jų kompetencijų ribose laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. neužtikrino šešėlinės Vyriausybės pateiktų raštų su prašymų nagrinėjimo bei į juos iki šiol neatsakė.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje biurokratizmas apibrėžiamas, kaip pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.).
Biurokratizmo atvejus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymu, nagrinėja Seimo kontrolierių įstaigoje dirbantys Seimo kontrolieriai.
Na, ištirs ir parašys, kad, pvz., buvo pažeista… Ir kas iš to? Nieko. Remiuosi turininga asmenine patirtimi. Bet atkreipti visuomenės dėmesį į galimus įstatymo pažeidimus – būtina.