Skausmą esame patyrę visi, paprastai jį sukelia aiškios priežastys, tačiau kartais skausmas kaip atsiranda iš niekur, taip staiga ir pranyksta. Skausmas yra vienas iš ryškiausių požymių, kad organizmas serga, tai priverčia žmogų atkreipti dėmesį į save, ieškoti pagalbos – skausmą kasdien patiria apie 20 proc. žmonių.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Astos Budreckienės teigimu, dažnai žmonės į vaistinę ateina kamuojami mėšlungio sukeliamo skausmo.
„Kartais teiraujasi stebuklingos piliulės, kuri mėšlungį nuimtų čia ir dabar. Tenka pacientams priminti, kad mėšlungis neatsiranda per dieną, tad ir išnykti iškart negali. Mėšlungis – magnio, o kartais ir kalio atsargų netekimo požymis, tad per vieną dieną pasveikti nepavyks. Būtinas gydymo kursas ir pagalba sau pačiam.
Pavyzdžiui, apriboti kavos vartojimą, nes dideli kavos kiekiai mažina magnio atsargas organizme. Negalima tikėtis geriausių rezultatų, jei viena ranka duodame, o kita atimame – gydymą turime pradėti keisdami gyvenimo būdą.
Be to, dažnai pacientai vaistinėje teiraujasi paties stipriausio magnio. Konsultacijos metu paaiškėja, kad jis reikalingas norint staigiai išspręsti problemą, o išeidamas pacientas tarsi juokais sako išgersiąs dvigubą dozę. Tokiu atveju visuomet primenu šveicarų mokslininko Paracelso frazę ,,vaistą nuo nuodo skiria tik dozė“. Didelės magnio dozės gali sukelti viduriavimą – tai išgirdę pacientai labai nustemba ir padėkoja už įspėjimą“, – apie pacientų klaidas pasakoja vaistininkė.
Tarp dažniausių – nugaros skausmai
„Sporto klinikos“ gydytoja Asta Žukovienė pasakoja kasdieninėje praktikoje dažniausiai susidurianti su ūminiais skausmais, ypač nugaros, galvos, kurie dažniausiai būna sukelti nuovargio, įtampos, persitempimo. Paprastai pavyksta juos išgydyti per kelias dienas.
„Vaikai dažnai skundžiasi pilvo, kojų, galvos skausmais. Vaikų skausmą yra sudėtinga identifikuoti, nes jie ne visada tiksliai gali apibūdinti jo lokalizaciją, plitimą, pobūdį, pavyzdžiui, plaučių uždegimu sergančiam vaikui gali nebūti kitų simptomų, o tiesiog skaudėti pilvą. Kartais skausmas gali būti fiziologinis, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromo sukeliamas pilvo skausmas kaip reakcija į stresą, vaikų augimo skausmai ilgųjų kaulų srityje. Tačiau šie skausmai niekada nežadina nakties metu, praeina savaime be vaistų“, – aiškina gydytoja.
Ji priduria, kad pastaruoju metu padaugėjo žmonių, besiskundžiančių galvos skausmu – dažniausia to priežastis yra nuolat patiriamas stresas, įtampa, kurios žmogus negali suvaldyti, todėl neretai skausmo gydymui tenka pasitelkti ir neurologą, psichiatrą, psichologą.
Anot A. Budreckienės, 8 iš 10 žmonių nors kartą gyvenime yra kamavę nugaros skausmai. Vaistinėje pacientai dažnai prašo receptinių vaistų, kurie skausmą turėtu nuimti kaip ranka, tačiau vaistai visiškai pašalinti problemos negali. Pavyzdžiui, kai užspaudžiamas nervas – tuomet skiriami masažai, mankštos. Mankšta, nugaros raumenų stiprinimas yra vienas iš geriausių skausmo mažinimo būdų.
„Dažnai tenka girdėti, kad nepadeda skausmą mažinantys tepalai, o paklausus, kaip jie yra tepami, pacientas pasako, kad jo išspaudžia mažiau, nei rekomenduojama. Tokiu atveju kaltas yra ne tepalas“, – akcentuoja vaistininkė.
Psichologinis skausmas irgi skausmas
Pasak A. Žukovienės, būtina įvertinti, koks yra skausmas – nuolatinis ar epizodinis, aštrus, duriantis, maudžiantis ar pulsuojantis – svarbu, kas išprovokuoja skausmą ir nuo ko jis palengvėja. Ar skausmas yra vienoje vietoje, o gal plinta į aplinkines sritis, svarbus skausmo intensyvumas, vertinamas balais nuo 1 iki 10.
„Šeimos gydytojas paprastai pažįsta savo pacientus, nemažai apie žmogaus būklę pasako veido mimika, bendravimas, eisena. Įvertinus visa tai, kartais galima įtarti ir psichologines skausmą sukėlusias priežastis, tuomet stengiuosi paklausti, kaip žmogus gyvena, kokius sunkumus kasdien patiria, ar išsimiega, ar niekas nepasikeitė kasdieniniame gyvenime, šeimoje, darbe“, – teigia ji.
Retais atvejais kai kuriems žmonėms skausmas tampa priežastimi sulaukti dėmesio, atkreipia dėmesį gydytoja. Paprastai tai yra psichologinė bėda, kurios pats žmogus nepripažįsta, nuolat varsto tiek šeimos gydytojo, tiek gydytojų specialistų duris, pageidauja būti ištirtas visais įmanomais būdais, jam nuolat skauda ir dažniausiai skausmai būna vis kitoje vietoje, simptomai keičiasi.
„Liūdna, tačiau pastebime, kad ši bėda pastaruoju metu stipriai jaunėja, galbūt karantinas turėjo poveikį jaunų žmonių psichinei sveikatai, nerimui dėl savo sveikatos, ateities. Pastebiu, kad vis dažniau kreipiasi jauni žmonės be aiškaus sveikatos sutrikimo.
Dar viena psichologinio skausmo rūšis – kai tarp paciento artimųjų yra sunkiai sergančių, tuomet žmogus pradeda jausti galvos, širdies, krūtinės ar kitus skausmus. Tačiau atlikus tyrimus, pavyksta žmogų nuraminti, paskatinti rūpintis savimi“, – komentuoja A. Žukovienė.
Skausmo ABC
Ūminis skausmas laikomas ligos arba pažeidimo simptomu, o lėtinis, kuris tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius arba su pertraukomis ilgiau kaip 6 mėnesius, bei pasikartojantis skausmas – specifine sveikatos problema. Galimos lėtinio skausmo pasekmės – depresija, negalia, darbo ir gyvenimo veiklos sutrikimai, savęs atskytimas.
„Pagal kilmę skausmas gali būti skirstomas į nocicepcinį ir neuropatinį. Pirmąjį sukelia mechaninis, terminis, cheminis audinių pažeidimas arba trauma. Pavyzdžiui, įvairūs sumušimai, lūžimai, žaizdos, ūmūs uždegimai. Toks skausmas paprastai apibūdinamas kaip aštrus, duriantis, pjaunantis, plėšiantis, tvinkčiojantis, ilgalaikis, dažniausiai ūmus“, – vardija A. Budreckienė.
Neuropatinio skausmo priežastys – periferinės ar centrinės nervų sistemos struktūrų pažeidimas ar disfunkcija. Ligonio pojūčiai: deginimo, skruzdžių bėgiojimo, nubrozdintos odos, šaudantis, gilus, bukas skausmas. Jį gydyti itin sunku, todėl kartais ligoniai būna nusivylę gydytojais, mėgina gydytis patys, kreipiasi į vaistininkus, net išbando netradicinius gydymosi būdus.
„Galvos skausmai skirstomi į 2 tipus. Idiopatiniai – kai galvos skausmas laikomas atskira liga, tai migrena, įtampos tipo skausmai. Simptominiai – kai galvos skausmas yra kitos ligos simptomas. Simptominius skausmus gali sukelti įvairios ligos: arterinė hipertenzija, galvos trauma, navikai, apsinuodijimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, analgetikais“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu skausmas yra intensyvus, 6-10 balų, nepraeina pagulėjus, pailsėjus, atsipalaidavus, užsiimant sau malonia veikla, jeigu jis trukdo kasdienei veiklai, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, mat pasikalbėjus ir atlikus reikiamus tyrimus bus daug lengviau identifikuoti skausmą sukeliančias priežastis ir priimti sprendimus, galinčius jį palengvinti.
„Skausmui malšinti visų pirma tinka poilsis, ramybė, galima pasitelkti aromaterapiją, mėgautis sau maloniais kvapais, stengtis nukreipti mintis nuo nemalonių pojūčių pasitelkiant muziką, knygą ar kitą sau patinkančią veiklą.
Taip pat skausmą padeda sumažinti šaltis arba šiluma, kartais taikoma judesio terapija, masažas, akupunktūra – įtampos sukeltam skausmui padeda atpalaiduoti raumenis. Kadangi skausmas yra labai dažnas palydovas gyvenime, kiekvienas ir turime atradę skirtingus būdus, kaip su juo kovoti“, – pataria gydytoja A. Žukovienė.
