Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam.
Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka.
Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinio sumanymo „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi Harvardo universitete, Vaiko raidos centre, bei Santaros klinikos Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos ergoterapeutė Miglė Bukauskaitė.
Auginantys vaikus iki 3 metų, daugiau nemokamų žinovų parengtų patarimų trumposiomis SMS žinutėmis gali gauti prisijungę prie „MaMaDu“ sistemos ir užsiregistravę tinklapyje mamadu.lt.
Rega: kaip nuspalvinti naujagimio pasaulį?
Pasak M. Dautartaitės, vos gimęs kūdikis pasaulį mato nespalvotai, o jo akys yra mažiau jautrios šviesai.
„Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai dar neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti.
Tiesa, jiems gali kilti sunkumų fokusuojant žvilgsnį ir suvokiant erdvę. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15–20 cm“, – sakė M. Dautartaitė.
Anot pašnekovės, jau per pirmąjį pusmetį kūdikio rega išsivysto beveik kaip suaugusiojo: jis pradeda matyti skirtingus daiktus, skirti spalvas, formas, matyti aplinkos visumą.
„Viso to yra išmokstama, todėl labai svarbu padėti mažyliui ir teisingai skatinti jo regą. Pirmąjį mėnesį nereikia jokių žaislų, svarbiausias dalykas yra žmogaus veidas: kuo dažniau iš arti žiūrėkite į naujagimį, šypsokitės jam ir kalbinkite.
Vėliau rodykite skirtingų spalvų ir formų daiktus, kuo dažniau duokite vaiko akims juos sekti į skirtingas puses. Dar vyresnių mažylių jau galima prašyti knygutėse parodyti pažįstamus daiktus, rasti skirtumus tarp dviejų panašių, kartu piešti skirtingomis spalvomis“, – dalijosi M. Dautartaitė.
Klausa: kaip garsui suteikti prasmę?
Dautartaitė pasakoja, kad kūdikiai aplinkos garsus girdi dar būdami mamos pilve, o jau gimę pasižymi gebėjimu išgirsti daug aukštesnio dažnio garsus nei suaugusieji.
„Kai kuriuos garsus naujagimis net gali atsiminti, pavyzdžiui, nėštumo metu dažnai girdėtų dainų melodijas. Būtent dėl to jiems toks jaukus yra mamos balsas, juk jį būna pažinęs geriausiai.
Jei naujagimis neramus, mamos gali pabandyti su juo kalbėtis prislopinusios balsą, tai turėtų sukurti raminantį įsčių prisiminimą“, – sakė M. Dautartaitė.
Tačiau aštresnė klausa ir jau susiformavęs fizinis gebėjimas išgirsti, pasak M. Dautartaitės, nereiškia garsų supratimo.
Tam, kad triukšmingame fone kūdikis pradėtų atskirti pasikartojančius garsus, atpažintų jų sąsajas su matomais daiktais ar veiksmais, jam reikalingas ryšis su suaugusiais.
„Tėvai ir globėjai turėtų padėti kūdikiui lengviau atskirti prasmingus žodžius. Klausos lavinimui naudingas dažnas kalbėjimasis su vaiku, dainavimas jam ar kartu su juo, garsus skleidžiantys žaislai.
Klausą taip pat ugdo gamtos ar klasikinės muzikos garsai“, – teigė M. Dautartaitė.
Jutimai: kaip viską įsiminti?
Anot ergoterapeutės Miglės Bukauskaitės, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais itin svarbi yra sensorinė patirtis – jos dėka formuojasi neuroniniai tinklai, kurie neatsiejami nuo vaiko ryšio su aplinka.
„Iki vienerių metų vaikas žaidžia sensomotorinį žaidimą. Naudodamasis juslėmis jis kaupia patirtį apie jį supantį pasaulį.
Jeigu vaikas vangiai domisi žaislais, turi per mažą patirtį tarp įvairių aplinkų, žmonių, žaidimų, tikėtina, kad tai turės neigiamos įtakos mokymosi gebėjimams ateityje.
Patirčių stoka gali apsunkinti ir prisitaikymą naujoje vietoje ar draugijoje – vaikams vėliau gali būti sunku greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančios ar nepažįstamos aplinkos“, – sakė M. Bukauskaitė.
Dautartaitė priduria, kad kūdikio jutimai, motorika, aplinkos suvokimas formuojasi per pakartojimą.
„Viso to, kas mums atrodo suprantama, kūdikis turi mokytis. Smegenims iš pradžių reikia patyrimo, tuomet jo pakartojimų ir tik tada jos užfiksuoja žinias, kurias gali vėliau panaudoti.
Tai reiškia, kad tik po daugelio bandymų mažyliui įsitvirtins suvokimas, kad žaisliukas yra minkštas, o kilimas – šiurkštus, kad vanduo gali būti ir karštas, ir šaltas, o citrina – visada rūgšti“, – sakė M. Dautartaitė.
Žinant šią taisyklę, pašnekovė tėvams pataria kūrybiškai žvelgti į kūdikio lavinimą ir užtikrinti pojūčių įvairovę bei jų kartojimą.
„Norint lavinti minėtus įgūdžius, tėvams siūlau stengtis į kiekvieną veiklą ar daiktą žvelgti kaip žvelgia kūdikis – kaip į savaime nesuprantamą.
Leiskite jam liesti kuo įvairesnių tekstūrų bei temperatūrų paviršius, duokite pauostyti skirtingų prieskonių, pradėjus primaitinimą – pažindinkite su skonių ir tekstūrų įvairove.
Žaisdami, vartykite kūdikį, siūbuokite, darykite masažus ir mankštas – juk jam reikia pažinti ne tik išorinį pasaulį, bet ir savo kūną, judesius“, – patarimais dalijosi M. Dautartaitė.
Priežasties ir pasekmės ryšiai: leiskite juos patirti
Dautartaitė pasakoja, kad 7–12 mėn. amžiaus kūdikiams pradeda formuotis priežasties ir pasekmės ryšio suvokimas.
„Nuostabu, kai ant gerai suręstų pasaulio pažinimo pamatų: klausos, regos, jutimų, jausmų raiškos – smegenyse pradedamas statyti, tarsi, pirmasis savarankiško mąstymo aukštas.
Tai sudėtingas procesas, kai mažylis pradeda pastebėti įvykių eigą ir ritmą, suprasti, kad veiksmas turi rezultatą. Paleistas žaisliukas krenta ir sukelia garsą! Tai, kas mums atrodo tiesiog fizikos dėsnis, mažyliui yra atradimas“, – sakė pašnekovė.
Pasak M. Dautartaitės, šiuo metu naudinga nepersistengti saugant vaiką ir leisti jam susidurti su įvairių veiksmų pasekmėmis.
„Žinoma, tik tokių veiksmų ir elgesio, kuris nebūtų pavojingas. Tėvams reikėtų tapti akylais, jautriais, visada šalia esančiais stebėtojais, o tai kartais daug sunkiau nei tiesiog stengtis nuo visko apsaugoti.
Tačiau vaikams reikia laisvės mokytis nukristi, kad galėtų atsistoti, daug kartų ištaškyti košę, kad suprastų, kaip pakreipti šaukštą, kad pagaliau ją pasemtų“, – teigė M. Dautartaitė.
Bukauskaitė tėvams taip pat pataria padėti vaikams perprasti žaislų ar namie randamų daiktų įvairiapusiškumą – taip bus ugdomas jų kūrybiškumas bei plečiamos pažinimo ribos.
„Skatinkite vaiką tyrinėti, mokykite įvairių žaidimų net su tais pačiais daiktais. Imdami žaislą su vaiko rankomis, parodykite, kaip jis gali su juo skirtingai žaisti: spausti, statyti bokštą, kalti ar ridenti“, – patarė ergoterapeutė.
Kalba: skirtingų procesų rezultatas
Artėjant pirmajam gimtadieniui, pasiekiamas dar vienas svarbus kūdikio raidos žingsnis – kalba. Anot M. Dautartaitės, kalbos susiformavimas yra jau įveiktų skirtingų raidos žingsnių rezultatas.
„Apie pirmuosius metus vaikų smegenys moka jau tiek daug: atpažįsta daiktus, geba į juos parodyti, ne tik skiria garsus, žodžius, bet ir supranta jų reikšmę. Taigi, metų pabaigoje ateina laikas bandyti juos pakartoti patiems“, – sakė M. Dautartaitė.
Anot jos, kalbą lavinti galima tik vieninteliu būdu – atgaliniu ryšiu iš suaugusiųjų.
„Kūdikis kaupia savo žodyną jau nuo pirmųjų mėnesių. Tačiau tam, kad prabiltų – jam reikia daug paskatinimų ir atsako į jo pastangas.
Tai reiškia, kad tėvai ar globėjai turėtų sureaguoti į pirmuosius jo gugavimus, nerišlius pirmuosius skiemenis ir garsus, taip pat kuo daugiau su juo kalbėtis, dainuoti ir skaityti“, – teigė M. Dautartaitė.
„MaMaDu“ – tai nuosekli vaiko raidos žinovų, gydytojų, psichologų sukurta žinių sistema, lydinti vaikus nuo gimimo iki trejų metų.
Užsiregistravę „MaMaDu“ svetainėje, tėvai gauna SMS patarimus, kaip suprasti vaikų poreikius ir nuosekliai juos atliepti. Sumanymą remianti telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ rūpinasi, kad šios žinutės būtų nemokamos.
” Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam.” Jis iš karto gauna ir vakcinas – jis jas jaučia, bet kas nuo jo priklauso ?