Nevyriausybinės asociacijos Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo sumanymu susibūrė neformali lietuvių raštijos pradininko Martyno Mažvydo biografijos tyrimo grupė, siekianti tyrinėti ir suteikti pagreitį naujiems M. Mažvydo biografijos tyrimams.
Sumanymo grupės nariai pažymėjo, kad XX–XXI a. lietuvių mokslininkai ir visuomenininkai daug nuveikė kaupdami ir tirdami pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo asmenybę bei kūrybinį palikimą, tačiau pasigendama planingos pirmųjų lietuvių raštijos kūrėjų archyvinių dokumentų paieškos.
Iki šiol nėra išleista nė viena M. Mažvydui skirta mokslo monografija, todėl būtina imtis nuoseklesnių ir intensyvesnių tyrimų.
Iniciatyvos rengėjai tikina, kad M. Mažvydo palikimo ir jo gyvenimo aplinkos pažinimas turi būti ne tik proginis – 2027 m. sukaks 480 m. M. Mažvydo „Katekizmui“, bet ir nuolatinis procesas, telkiantis patyrusius ir ugdantis jaunus mokslininkus, įtraukiantis visuomenę.
Jis turėtų būti susietas su strateginiais Lietuvos valstybės mokslo ir lituanistikos plėtros tikslais ir skatinti jaunų mokslininkų – senosios daugiakalbės raštijos žinovų, istorikų, kultūros istorikų – susidomėjimą.
Žinomi tik apytiksliai M. Mažvydo gimimo metai (tarp 1510–1520 m.) ir tikslesnė mirties data (1563 m. gegužės 21 d.), tačiau jokiais tiesioginiais dokumentais šie faktai nepatvirtinti.
M. Mažvydo gyvenimas buvo padalintas tarp Lietuvos, iš kur, manoma, jis buvo kilęs, ir Prūsijos (Mažosios Lietuvos), kur jis emigravo dėl religinių įsitikinimų Reformacijos metais.
Ne visa istorinė Lietuvos ir Prūsijos archyvų medžiaga dabar išlikusi, didžioji jos dalis po Antrojo pasaulinio karo buvo išblaškyta po įvairias šalis – Vokietiją, Lenkiją, Rusiją.
Tai apsunkina tyrimus, bet kartu ir skatina ieškoti naujų galimybių tolesnėms dokumentų paieškoms, rastų dokumentų sisteminimui bei skelbimui.
Grupės nariai tikisi, kad duomenų apie pirmosios lietuviškos knygos autorių paieška ir mokslinis sisteminimas pasitarnaus kultūros sklaidai Lietuvoje ir pasaulyje, kad nauji atradimai, tyrimai ir įžvalgos užtikrins protinės Lietuvos brandos tęstinumą ir suteiks peno visuomenės kūrybinei plėtrai.
Į sumanymo grupę savo atstovus skyrė Vilniaus universitetas – Filologijos fakulteto profesorę dr. (HP) Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, Lietuvių kalbos institutas – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiąją mokslo darbuotoją dr. (HP) Oną Aleknavičienę, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovą dr. Dainių Vaitiekūną.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – Senosios literatūros skyriaus vyriausiąją mokslo darbuotoją, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos tyrėją dr. Liuciją Citavičiūtę, Mažosios Lietuvos reikalų taryba – Mažosios Lietuvos istoriką, enciklopedistą dr. Algirdą Matulevičių, Lietuvos valstybės istorijos archyvas – Žinių ir sklaidos skyriaus vyriausiąjį archyvistą Virginijų Jocį.
Grupei taip pat talkins nepriklausomi žinovai, mokslininkai bei visuomenininkai: dr. (HP) Ingė Lukšaitė, dr. (HP) Stivenas Kristoferis Rovelas (Stephen Christopher Rowell), Vytautas Šilas, doc. dr. (HP) Vaidas Šeferis, dr. Sigitas Narbutas, doc. dr. Vacys Vaivada, dr. Martynas Purvinas, Valentinas Juraitis.
