Kai kuriose savivaldybėse iki šiol vietos politikai, pavyzdžiui, merai, vadovauja Vietos veiklos grupėms (VVG), kurios atrenka ir administruoja europinę paramą įgyvendinti įvairius vietos projektus. Žemės ūkio ministerija dėl tokių atvejų sulaukia gyventojų skundų, kad bendruomenių plėtrai numatytos lėšos skiriamos suinteresuotų politikų parinktiems objektams. Žmonėms kyla įtarimų dėl korupcijos.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą, kad į naujai renkamus VVG vadovus draudžiama pretenduoti politikams ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams. O vietos valdžiai šiose grupėse atstovautų kitos savivaldybėje veikiančios viešojo sektoriaus įstaigos.
Šis sprendimas priimtas atsižvelgus ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktą VVG korupcijos rizikos analizę.
Iki rugsėjo 1-ios taip pat bus pakeistos ir ŽRVVG – žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių veiklos nuostatos, užkardančios galimus korupcinius atvejus. Pavyzdžiui, vienam asmeniui įsigijus kelias įmones ir turint daugumą balsų valdyboje, VVG lėšos gali būti numatytos palankiai sau.
STT vertinime daug dėmesio skiriama ir VVG veiklos viešinimui. Todėl VVG ir ŽRVVG įpareigojamos viešinti numatomus plėtoti vietos projektus ir jiems skiriamą finansavimą.
„STT analizė parodė, kad vietos veiklos grupių veikloje dalyvaujant vietos valdžiai, kaip viešojo sektoriaus atstovams, atimama galimybė šioje veikloje dalyvauti kitoms viešojo sektoriaus organizacijoms. Be to, dažnai net kelias kadencijas VVG vadovybėje lieka tie patys vietos politikai. Paprastai tokiais atvejais žmonės pasigenda viešumo, o tai dar labiau sustiprina įtarimus korupcija.
„Parama bendruomenių poreikiams turi būti skirstoma skaidriai ir viešai. VVG veikloje turi būti girdimas vietos bendruomenių balsas ir tenkinami poreikiai, o ne vietos politikų sprendimai. Taip dar labiau VVG naudą pajustų vietos bendruomenių nariai, jie aktyviau įsitrauktų VVG priimant sprendimus“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
VVG veikla startavo 2000 m. (kaip pasirengimo strategijoms įgyvendinti programa).
2004–2006 m. Lietuvoje buvo patvirtinta ir įgyvendinama 10 bandomųjų vietos plėtros strategijų, pagal Leader + pobūdžio priemonę. Priemonei skirta 2,72 mln. Eur, bandomosioms strategijoms – 1,47 mln. Eur.
2007–2013 m. visose Lietuvos kaimo vietovėse veikė ir strategijas įgyvendino 51 kaimo vietovių VVG. Leader metodo įgyvendinimo krypčiai skirta 136,99 mln. Eur. (6 proc. nuo KPP). Pagrindinė tema – 4 skirtingos priemonės – viešoji infrastruktūra ir paslaugos (vandens kokybės gerinimas, nuotekų šalinimo sistemų įrengimas, bendruomeninių ir visuomeninės paskirties objektų ir erdvių tvarkymas, pritaikymas, kultūros paveldo pritaikymas ir kt.)
2014–2020 m. Lietuvoje veikia 3 dvisektorės VVG ir 46 kaimo vietovių VVG. Leader programos priemonei skirta – 135,08 mln. Eur (6 proc. nuo KPP) + nuo 2021 m. pereinamojo laikotarpio ir EURI lėšos 20,23 mln. Eur. Pagrindinė tema – darbo vietų kūrimas, verslų vystymas, socialiniai ir bendruomeniniai projektai.
