Pernai Lampėdžio pakrantėje duris atvėrusią sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazę jau greitai papildys tarptautinius reikalavimus atitinkanti 2 km ilgio trasa. Šiame komplekse vandens sporto atletai galės ne tik treniruotis, bet ir varžytis aukšto rango varžybose. Po atnaujinimo darbų kur kas patogiau bei saugiau jausis ir poilsiautojai – pabaigos link artėja ežero dugno valymo bei lyginimo darbai. Pasak Kauno mero, šiųmetė Lietuvos olimpinės rinktinės sudėtis patvirtina, kad toks objektas mūsų šaliai ypač reikalingas – net ketvirtadalį LTEAM delegacijos sudaro būtent irkluotojai.
Nusipelnė geresnių sąlygų
„Jau po kelių dienų visi sirgsime už Lietuvos atstovus Tokijo olimpiadoje. Kauniečiams ir ne tik siūlau ypač atkreipti dėmesį į irkluotojus. Esu tikras, kad labai greitai šie sportininkai taps vis dažnesniais svečiais Kaune.
Skaičiai kalba patys už save: iš keturių dešimčių olimpiečių šiemet – net dešimt irklavimo atstovų. Tai yra gyvas įrodymas, kad turime palaikyti šiuos sportininkus ne vien žodžiais, bet ir realiais darbais. Tikiuosi, kad Kauno pastangos sukurti jiems kuo geresnes sąlygas prisidės prie ateities pergalių, kuriomis jie garsins mūsų miesto ir visos Lietuvos vardą“, – linkėdamas olimpiečiams sėkmingų startų ir rezultatyvių finišų, kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Lampėdžio ežere žemsiurbė darbus pradėjo praėjusių metų spalį. Iki tol vandens telkinyje buvo sėkmingai pašalintos perteklinės žvyro ir smėlio sankaupos, dumblas bei akmenys.
„Trasos gilinimo darbai Lampėdžiuose sparčiai artėja pabaigos link. Irkluotojai turės visą reikalingą infrastruktūros paketą jų spartesniam ir kokybiškesniam progresui. Kompleksas išsidėstęs geografiškai patogioje vietoje – vandens telkinys nepasižymi nei dideliu bangavimu, nei staigiais vėjo krypties pokyčiais. Tikime, kad tokių ryškių permainų sulaukusi irklavimo bazė taps tikra talentų kalve“, – sakė mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Paskutiniame darbų etape gilinamas 2 km ilgio ruožas, kuriuo galės naudotis baidarių, kanojų ir akademinio irklavimo valtimis atletai. Kaip ir buvo planuota, po atnaujinimo trasos gylis sieks bent 3 metrus, o plotis – 150 m.
Belieka sulaukti pačios trasos atributų – starto ir finišo įrangos, plūdurų, pontoninių sistemų bei trasą žyminčių lynų. Darbus planuojama užbaigti iki lapkričio.
Saugiau, švariau, patogiau
Jau kitas maudymosi sezonas Lampėdžiuose bus kur kas saugesnis ir patogesnis.
Įrengiant trasą tuo pačiu deramo dėmesio sulaukė ir duobėtas vandens telkinio dugnas – nuožulnumas sušvelnintas paskleidžiant nuo trasos nusiurbtą gruntą arčiau krantų.
„Menka paslaptis, kad iki šiol Lampėdžio ežero krantai turėjo staigius nuolydžius, dėl ko pasitaikydavo ir skaudžių nelaimių. Gilindami ir valydami atkarpą rangovai kartu su ugniagesiais ištraukė nuo seno užsilikusių įvairių atliekų – metalinių trosų, vielų, armatūros strypų, vamzdžių, talpų ir net betono gabalų, todėl dabar ši vieta bus ir saugesnė, ir švaresnė“, – pridūrė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Pasak jo, visi „radiniai“ ištraukti laukan, tačiau jų žvalgybos tęsiamos ir toliau. Suskaičiuota, kad bendras ežero dugne surasto metalo laužo svoris siekia beveik 11,3 tonų.
Atnaujinta bazė
Naujoji „Bangpūčio“ irklavimo bazė duris atvėrė praėjusių metų vasarą. Ją nuspręsta rekonstruoti dar 2017 metais. Sulaukus solidžios 2 mln. eurų valstybės paramos, jau po metų buvo nugriauta dalis statinių, o juos pakeitė dviaukštis modernus pastatas ir greta išsidėstę erdvūs elingai.
Naujai įrengtose erdvėse maždaug pusė tūkstančio sporto mokyklos auklėtinių gali naudotis patogiais persirengimo kambariais, dušais, pirtimi, konferencijų ir treniruočių salėmis su visa reikalinga įranga sportinei formai palaikyti bet kuriuo metų laiku.
„Bangpūčio“ sporto mokykloje kauniečiai ugdo irklavimo ir buriavimo meistriškumą. Čia ne tik skatinama jaunimo saviraiška, bet ir ieškoma talentingų sportininkų, kurių ne vienas jau pelnė aukščiausios prabos trofėjus pasaulio bei Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose.
O kas ims pinigus už naudojimąsi Lampėdžių bazės paslaugomis, aišku, kad ne valstybė, savivaldybė, o, matyt, kas privatus iš Matjošaičių ratelio…
Juk Lietuva turi puikiausią vietą irklavimo bazei – istorinius Trakus, be jokių “ežerų kasimų” ir Dubingiai puikiausia tam vieta, be to, tai būtų ir atitinkamai vystytinos regioniškos vietos, bet ne – valstybė kiša milijonus Kaune į Matjošaičių Lampėdžius, ar ne todėl, kad anos vietos yra vilniškėje Lietuvos dalyje…
Tai, regis, dar yra Skvernelio valdymo „dovanėlės“ ne kam kitam, o Matjošaitiškam Kaunui. Bet valstybės gerovės “akis” kažkodėl tokių negerai atrodančių dalykų nepastebi…
Jeigu jau Lampėdžiai tam irklavimui taip tinka, tai kodėl privatininkai savo lėšomis neįsirengia irklavimo bazės ir ją eksploatoja konkuruodami su kitais, bet ne – ir vėl valstybės pinigais padaroma, o paskui iš to gaudami pelnus privatininkai sau ponauja… Žodžiu, vyksta tas pats, kas, regis, yra įvykę ir su “Žalgirio” arena. Už valstybės pinigus įrengta, o dabar – valstybe duok pinigų ir jos eksploatavimui. Bet, beje, taip kitų uždirbtomis valstybės lėšomis yra popinamas tik Kaunas. Ar tai ne sovietinis socializmas – išlikęs Lietuvoje, bet tik Kaunui… Nors tai akivaizdu, bet patyrinėti LRT tyrimų skyrius nesiima(!?)…