Birželio 1–30 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus projekto partnerių erdvėje pristato parodą „Teatro iškilieji: Jonas Jurašas ir Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė“, skirtą menininkų sukaktims.
Ekspozicija, atskleidžianti Jurašų kūrybos išskirtinumą, įžanga į muziejaus rengiamą parodą „Jono Jurašo scenos ženklai. 1972-ųjų „Barbora Radvilaitė“ ir jos refleksijos“.
Birželis – Jurašų mėnuo: birželio 1-ąją gimė rašytoja, dramaturgė, eseistė, vertėja Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė, birželio 19-ąją – režisierius Jonas Jurašas. Du iškilūs menininkai šį birželį mini savo aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktis.
Jie, gimę po „Dvynių ženklu“ – taip, A. M. Sluckaitė-Jurašienė pavadino ir 1994-aisiais „Vagos“ leidykloje išleistą knygą, – ryškiausios Lietuvos teatro, visos mūsų kultūros asmenybės. Žmonės, kurie visur ir visada – gyvenime ir kūryboje – elgiasi pagal savo sąžinę. Laisvo, nepriklausomo žmogaus sąžinę.
Išdrįsę pasipriešinti triuškinančiai sovietinei sistemai, Jurašai žinomi kaip pirmieji vėlyvojo sovietmečio emigrantai, 1974-aisias KGB išprašyti iš Tėvynės.
Valdžia susidorojo su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi po 1972 m. pavasarį Kauno dramos teatre J. Jurašo pristatytos J. Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ peržiūros.
Režisieriui buvo įsakyta spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo, o jis, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, 1972 m. rugpjūčio 8 d. parašė Atvirą laišką LTSR kultūros ministrui.
Jau kitą dieną J. Jurašas buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre. J. Jurašo laiškas – pirmas atviras protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje.
Istorinio laiško, nulėmusio tolimesnį menininkų gyvenimą, kopija pristatoma bibliotekos parodoje. Šalia – leidiniai apie J. Jurašo kūrybą.
Išsiskiria A. M. Sluckaitės-Jurašienės knygos – leidykloje „Kultūros barai“ išleisti „Egziliantės užrašai“ (2008), „Spektaklių ir sapnų klavyrai“ (2016); knygose autorė pasakoja apie bendrą su J. Jurašu lemtį, prisimena apie Vakarų pasaulyje sukurtų spektaklių repeticijas, publikos reakciją, kritikų vertinimus.
Spaudinių lentyną papildo Audronės Girdzijauskaitės knyga „Jonas Jurašas“ („Gervelė“, 1995); vertėjos Aldonos Liobytės, aktorės Rūtos Staliliūnaitės, teatro kritikų Danos Rutkutės, Algio Samulionio, Irenos Aleksaitės, Elvyros Markevičiūtės, kitų režisieriaus bendraminčių straipsniai leidiniuose ir periodikoje.
Įdomu prisiminti, gal dar kartą perskaityti Juozo Grušo, Kazio Sajos, Juozo Glinskio, Antano Škėmos, A. M. Sluckaitės-Jurašienės dramas, režisieriaus realizuotas Lietuvos ir užsienio teatrų scenose. O kad pastatyta reikšmingų spektaklių, parašyta daug tekstų, rodo įspūdingos J. Jurašo ir A. M. Sluckaitės-Jurašienės kūrybos rodyklės.
Leidinių ekspozicija „Teatro iškilieji: Jonas Jurašas ir Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė“ – įvadas į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parodą „Jono Jurašo scenos ženklai. 1972-ųjų „Barbora Radvilaitė“ ir jos refleksijos“. Kelerius metus po Lietuvą keliausianti paroda, bus eksponuojama Vilniuje, Kaune, Merkinėje, kitur.
