Kultūros ministerija kviečia šalies savivaldybes siūlyti savo miestus Lietuvos kultūros sostinių 2023, 2024 ir 2025 metų varžytuvėms, pratęsdama paraiškų pateikimo laiką iki birželio 23 dienos. Lietuvos kultūros sostine gali tapti bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Vilnių, gautas paraiškas svarstys ir pasiūlymus tvirtinti kultūros ministrui teiks ekspertų komisija.
Iniciatyva „Lietuvos kultūros sostinė“ atsirado Vilniui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, o nuo 2008 m. veikia kaip savarankiškas kasmetis projektas, skatinantis Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtojantis kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, partnerystę bei kultūros prieinamumą, įtraukiantis į kultūros procesus bendruomenę, verslą, mecenatus, jaunimą.
Be to, Lietuvos kultūros sostinės programa svarbi ir tuo, kad turi išliekamąją vertę – tai, kas sukuriama per metus, ir toliau prisideda prie kultūrinio gyvenimo šalies regionuose.
Per vienus projekto metus sukuriama vertingų kultūros tradicijų bei reiškinių, reikšmingų tiek vietos bendruomenei, tiek visai Lietuvai: atsiranda nauji arba sustiprėja tradiciniai renginiai, festivaliai, surengiama įdomių parodų, išleidžiama knygų, sudaromi nauji kultūrinio turizmo maršrutai, sukuriami dokumentiniai pažintiniai filmai, atnaujinami vietos kultūros objektai.
Kasmet Lietuvos kultūros sostinės vardą pelnęs miestas rengia kultūros sostinės metų atidarymo ir uždarymo ceremonijas, kuriose perduodamas šio projekto simbolis – gintaro medis.
Pirmąja Lietuvos kultūros sostine 2008 m. tapo Zarasai. Šiemet šis vardas priklauso Neringai, kuri kitąmet jį perduos Alytaus miestui.
