Birželio 1 d. prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas.
„Kasmet nemažai streso abiturientams kelia ne tik egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesas – ne tik svarstant, kokią studijų programą pasirinkti, bet ir nerimaujant, kaip teisingai užpildyti stojimų prašymus, į ką atkreipti dėmesį bei kokių datų negalima praleisti.
Juo labiau, kad įprastai kasmet turime vieną kitą naujovę“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir pranešimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė.
Ką šiemet būtina žinoti?
Iš ko susidės stojamasis balas?
Šiemet vėl nuogąstaujama, kad nuotolinis mokymasis gali turėti neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, todėl stojimo kartelės valstybiniu mastu nuspręsta nedidinti. „Norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą universitetuose mažiausias varžytuvinis balas išlieka 5,4.
Bet tai nėra vienintelė sąlyga – norintiems stoti į valstybės finansuojamas vietas reikia bent 16 balų išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Svarbus bus ir bendras dalykų vidurkis“, – atkreipia dėmesį D. Ulinskaitė.
Stojant į aukštąsias mokyklas 2021 m. atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių 5 privalomų mokytis dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis bus ne mažesnis negu 7.
„Reikalingų varžytuviniam balui apskaičiuoti mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi ir priklauso nuo studijų programos, į kurią norima stoti. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį.
Pavyzdžiui, stojant į technologinius ar inžinerinius mokslus svarbesnės gali būti matematika, informacinės technologijos, fizika, chemija, o renkantis socialinius ar humanitarinius – istorija, lietuvių kalba ir literatūra,“, – pabrėžia, VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir pranešimo centro direktorė.
Tiesa, tokie reikalavimai privalomai taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamą studijų vietą. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas gali būti priimami ir išlaikiusieji tik vieną valstybinį brandos egzaminą, bet pasiekę mažiausią varžytuvinį balą.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad papildomi balai pridedami kai kurių nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laimėtojams, profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu, taip pat turintiems ne žemesnį nei 9 brandos darbo įvertinimą (pirmojo ar antrojo dalyko), atlikusiems ilgalaikę savanorystę, baigusiesiems karinius mokymus arba atlikusiesiems privalomąją karo tarnybą.
Ką svarbu atlikti per bendrąjį priėmimo žingsnį?
Bendrasis priėmimas prasidės birželio 1 d. ir tęsis iki rugpjūčio 5 d. VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir pranešimo centro direktorė atkreipia dėmesį, kad prašymai turi būti pildomi, teikiami ir koreguojami tik internetu per LAMA BPO sistemą.
„Abiturientams patariu rinktis studijas ir karjeros kelią pagal tai, kas jiems yra įdomu. Pildant prašymą galima įrašyti iki 9 pageidaujamų studijų programų. Pagal tokias pirmenybes siūlau pildyti ir stojimų lentelę – svarbu atkreipti dėmesį į eiliškumą ir surašyti studijų programas nuo labiausiai norimos iki mažiausiai pageidaujamos.
Net jei abiturientas yra nusprendęs, kur ir ką norėtų studijuoti, labai siūlau pasidomėti ir giminingomis, panašios srities studijų programomis“, – pataria D. Ulinskaitė.
Pildant prašymą būtina atkreipti dėmesį į studijų finansavimo būdus: valstybės finansuojamą (VF), valstybės nefinansuojamą (VNF) ir valstybės nefinansuojamą su stipendija (VNF/ST).
„Jei norima stoti tik į finansuojamas vietas, aukščiau reikėtų rašyti VF ir VNF/ST studijas. Jei į norimą programą vykdomas VNF/ST priėmimas, reikia žinoti, kad tokiu būdu bus ne šiaip mokama stipendija, o ji bus skiriama tokio dydžio, kad padengtų norminę studijų kainą.
Kitaip sakant, mokėti už studijas nereikės, jei aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos atitinka LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas normines studijų kainas“, – pabrėžia VILNIUS TECH atstovė.
Kai kurių studijų programos reikalauja stojamųjų egzaminų. „Pildant prašymą į tas studijų programas, kurioms reikalingi stojamieji egzaminai ar testai, iš karto pateikiamas tvarkaraštis, kada ir kur reikia į tuos egzaminus atvykti.
Pavyzdžiui, VILNIUS TECH renkantis orlaivių pilotavimą, skrydžių valdymą ar architektūrą bei kraštovaizdžio architektūrą reikalingas stojamasis egzaminas, testai.
Pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks nuo birželio 14 d. iki rugpjūčio 2 d., tačiau priklausomai nuo egzaminų ar testų – jie gali vykti tik vieną konkrečią dieną, tad svarbu nepavėluoti įtraukti programą į savo stojimo prašymą.
Tad stojantiesiems patariu kuo anksčiau užsiregistruoti LAMA BPO sistemoje ir pateikti stojimo prašymą, kad laiku sužinotų apie egzaminų datas ir nebūtų per vėlu juose sudalyvauti“, – atkreipia dėmesį D. Ulinskaitė.
Kvietimai studijuoti bus paskelbiami rugpjūčio 9 dieną. Sutartį sudaryti bus galima aukštosiose mokyklose arba elektroniniu būdu nuo birželio 10 d. iki rugpjūčio 12 d. 15 val.
Ką svarbu žinoti dalyvaujant papildomame priėmimo žingsnyje?
Pasibaigus pagrindiniam priėmimo žingsniui prasideda papildomas priėmimas. Prašymai vėl teikiami internetu LAMA BPO sistemoje, tai padaryti reikia nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 16 d.
Papildomo priėmimo metu bus sulaukta kvietimo studijuoti į vieną vietą. „Jei stojantysis jau dalyvavo pirmame stojimo žingsnyje ir jau sudarė VF studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją, jis gali pretenduoti tik į VNF studijų vietą.
Jei stojantysis su aukštąja mokykla sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį arba jeigu negavo ar nepriėmė jokio kvietimo studijuoti, tokiu atveju jis gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamą, tiek į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, taip pat ir į studijų stipendiją“, – paaiškina VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir pranešimo centro direktorė.
Papildomo priėmimo kvietimo studijuoti paskelbimas – rugpjūčio 20 d., sutarčių sudarymas vyks rugpjūčio 21–23 d.
Galvojant apie pasirenkamas studijų programas, specialybes, karjerą, D. Ulinskaitė kviečia dar kartą pagalvoti, pasinagrinėti žinias, įvertinti savo galimybes ir gebėjimus:
„Jei kyla neaiškumų pildant prašymus, kviečiu nepalikti nežiniai savo ateities, o skambinti, rašyti ir klausti. VILNIUS TECH, kaip ir kiti universitetai, turi savo Stojančiųjų priėmimo ir pranešimo centrą, kurių atstovai gali patarti ir padėti užpildyti prašymus teisingai“.
VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir pranešimo centro direktorė renkantis studijas linki padaryti teisingą sprendimą, o taip pat primena, kad mokymasis nesibaigia ties universitetu:
„Kad ir ką jūs mokytumėtės, kokioje srityje vėliau dirbtumėte, mokytis reikės visą gyvenimą. Mokslo pažanga, technologijos kinta be galo sparčiai, dėl to naujoves reikia nuolat sekti ir ieškoti būdų kaip jas pritaikyti savo srityje“.
Žinias apie stojimus į atitinkamas studijų programas VILNIUS TECH galima rasti vilniustech.lt/stojantiesiems.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – naujoviška aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus žinovus.
VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką nukreiptas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras.
Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.
Rimta problema – nemotyvuotų studentų gausa universitetuose. Dažniausiai renkamasi studijuoti “lengviausias” specialybes negalvojant apie tai, ar ras darbą jas baigus.
Iš esmės, kalbant apie universitetines studijas, be gerų matematikos mokslo žinių nebūsi geru specialistu. Išimtis – tik menų be kai kurie (ir tai ne visi) humanitariniai mokslai.
Tad yra nesuprantama, kodėl stojant taip nuvertintos matematikos žinios. Prieš kokį dešimtmetį buvo einama teisingu keliu – rimtai paiūrėta į priėmimą ir siekta sumažinti nemotyvuotų studentų skaičių. Šiuo aspektu bene geriausiu pastarųjų kelių dešimtmečių Lietuvos švietimo ministru reiktų laikyti Pavalkį. Tai jis rimtai pažvelgė į priėmimus ir ketino įvesti gana teisingą ir pakankamai reiklią priėmimo į valstybės finasuojamas vietas tvarką. Universitetų dėstytojai džiūgavo vildamiesi, kad pagaliau turėsime tik stiprius, motyvuotus studentus. Kurie baigę aukštajį mokslą tikrai ras įgytų gebėjimų pritaikymą ir bus naudingi mūsų valstybei. Deja, Pavalkį pakeitę kiti ministrai tik “atleidinėjo” vadeles, o Monkevičiau ministravimas buvo visiškas dugnas, pagrįstas utopija “aukštasis mokslas visiems”… Kitaip tariant, daugiau ‘kavalifikuotų” univerus baigusių bedarbių, daugiau emigrantų, o galiausiai – net tuščias “bimbinėjimas” ale “studijuojant” ir taip neskubant nei įsitraukti į darbo rinką, nei kurti šeimas bei auginti vaikus (atkreipiu dėmesį, kad univerus baigę jaunuoliai dažniausiai šeimas kuria nebent virš 30-ies).
Štai kur veda socialistinė Monkevičiaus “mokslas visiems” utopija.
Ar bent dabartinei valdžiai pavyks sugriežtinti priėmimus į universitetus? Dviračio išradinėti nereikia – grįkime prie gerb. Pavalkio idėjų – ir bus puiku!
Na, ne visi tokie gobšūs, kaip tamsta – ne visi trokšta ne tik diplomą, bet dar ir žinių gauti, giliai jas įsisąmoninti. Todėl universitetai ir atveria visus kelius tiems, kas diplomo gavimu pasitenkina, kas žinių neišsineša – iš gryno humaniškumo kitiems jas palieka.
Būtų ne problema. Kolegos įžvelgia ir privalumų, iš kurių dažniausias “bet nesišlaistys gatvėse, kad ir studentaus, bet vis tiek kažką gaus, bus mažesnė tikimybė, kad pataps nusikaltėliais”. Na, toks argumentas gal ir kažkiek teisingas, tačiau juo guostis tikrai nereiktų. Nusikaltėliais netampa ir kaime laimingai gyvenantys šeimas sukūrę ūkininkai. Žinau tokių nemažai. Yra ir puikų statybininkų, paprastų darbininkų, kurie taip pat nepatapo nusikaltėliais.
Bet faktas ir tai, kad “suvedžiojami” vaikai. Paiūrėkite, kaip gražbyliaujama reklamuojant bet kokią studijų programą. Manote, kad tai tiesa? Tiksliuosius mokslus mokytis pritingintys mokeleiviai “apžavėti” tokių reklamų nesuka sau galvos “kam man ta matematika, jei studijuosiu istoriją o po to tyrinėsiu praeitį – juk tiek daug galimybių”. na ir istoja, po to gailisi ir skundžiasi, kad buvo apgauti. Ryžtingesni meta studijas ir daro protingesnius pasirinkimus. O kiti – tiesiog “stumia” laiką ir bet kaip “dėl diplomo” baigia bet kokias studijas. Ir tai ne vienetiniai atvejai, o labai dažni.
Ką veiks toks jaunuolis baigęs studijas? Eis dirbti į statybas, kurs verslą, užsiims žemės ūkiu? Greičiausiai ne. Apsižvalgys aplinkui – pamatys, kad univeruose nestudijave buvę klasiokai jau materialiai apsirūpino dirbdami aukštojo mokslo nereikalaujančius darbus, kiti – materialinę gerovę per tą laiką kol jis “studentavo” susikūrė užsienyje. O jis – anei gero diplomo, anei žinių, anei materialaus apsirūpinimo. Po to seks psichologinės problemos – pavydas padariusiems išmintingesnius pasirinkimus, pyktis “ant tokios šalies” ir t.t. Manot užteks jam jėgų kažką keisti, pvz., išnaujo studijuoti, ar bent įsidarbinti “aparastame darbe”. Kuo jis jame bus? Kasininke, pagalbiniu darbuotoju statybose, adr kuo? Ir “stumdys” tą bakalaurą ar net magistrantą tik “profkes” baigę kvalifikuoti specialistai. Ne, ne kiekvienas psichologiškai tam pasirengęs. Geriau tada emigracija – “ten tegu stumdo – ne taip skaudu, nes vis tiek ten esi svetimas”.
Ne “iš piršto” tai laužiu – taip veikia ta žmogiška psichologija. O mes tam sukuriame tinkama terpę.
Kalbant apie švietimą, aukštąjį mokslą ir pan Lietuvoje “žiauriai” stinga išminties bei lankstumo.
Man gyvenime prieš kelioliką metų yra nutikusi labai juokinga istorija. Tuomet buvau gana jaunas dėstytojas. Algos buvo mažos, o mano šeimai, kad įsikurti Vilniuje labai reikėjo pinigų. Tad greta dėstytojo darbo papildomai įsidarbinau viename naujai atsidariusiame pramogų centre. Tarsi darbas turėjo būti “pagal kvalifikaciją” – tiesioginių reikalų turėti su klientais neturėjau. Bet gavosi taip, kad kartą vyko itin populiarus jaunimo renginys ir rūbinei pristigo rūbininkų. Tad mane ten ir “komandiravo” 🙂 Įsivaizduokite sitauciją – jau labai vėlus vakaras, baigėsi renginys, prie rūbinės didžiulės eilės, kiti pasiimti rūbų “lipa per galvas”, o mes, rūbininkai suplukę bėgiojame po rūbinę ir padavinėjame rūbus. Tuomet kažką skubedamas sumaičiau – ar ne tam atnečiau, ar ne iš to rūbinės žetoną paėmiau. Nepatenkinti šūksniai ir keiksmažodžiai mano atžvilgiu – pažvelgiau – nepažystamas jaunuolis, o grata jo – mano studentė, stovi visa išraudusi ir bando raminti įsiplieskusį savo darugelį 🙂 Po to pastebėjau kompanijoje ir daugiau savo studentų. Buvo nejauku ir bloga.
Kam aš tai rašau? Tiesiog pažįstu tą psichologinę savijautą. Yra buvę ir daugiau (tik paprastesnių) panašių atveju – nes nelengva man buvo įsitvirtinti ir Vilniuje, ir moksle. Ir taip pat tokiose, sakyčiau “nepelnyto” pažeminimo minutėse nurėdavosi važiuoti iš šios šalies ir pan. Susilaikaiu nuo šio sprendimo, nusprendžiau susiimti, įveikti visus psichologinius kompleksus ir kurti savo bei savo šeimos ateitį Lietuvoje. Visgi man labai svarbu, kad mano palikuonys išliktų lietuviais. Dabar gyvenam čia, įsitvirtinam. Jau nebetenka dirbti “papildomų” darbų – pilnai pakanka teisioginio darbo. Ir tai gerai, nes tikrai nebesijaučiu neįvertintu ir pan. 🙂
Studijos užsienio universitetuose: ekspertai pataria apie palankiausias studijuoti šalis, egzaminus ir pragyvenimo išlaidas
– gargzdai.lt/studijos-uzsienio-universitetuose-ekspertai-pataria-apie-palankiausias-studijuoti-salis-egzaminus-ir-pragyvenimo-islaidas/