„Refleksija“ – tai naujas ir Lietuvoje dar neregėtas video turinys, skirtas jaunimui ir kitiems, tvarumu besidomintiems žmonėms. Tai laida žiūrovams, kuriems rūpi mūsų aplinka, Žemė, darna ir vertybės, kurie nori įnešti pokyčių, kurti ir dovanoti pasauliui gražius dalykus, tačiau jiems tiesiog trūksta gerų pavyzdžių. Taigi, Sandra Galdikaitė, Donatas Pocius ir Richardas Šopa susibūrė labai kilniai užduočiai – pasitelkę Žemės balsą ir žmonių patirtis pranešti visuomenei, kad dėl aplinkos kažką savo kasdienybėje pakeisti gali kiekvienas. Ir tai visai nėra sudėtinga. Bet tikrai labai verta. O tuo įsitikinti galite tik patys, išklausę gera nuotaika trykštančias „ramaus kaip belgo“ Gerome ir iš „Camino de Santiago“ kelio grįžusios Eglės istorijas.
Laidos kūrėjai išsiruošė į 32 km žygį
Richardas, Sandra ir Donatas, vieną gražią rudens dieną, susitiko 7 valandą ryto Kaune ir visi drauge išsiruošė į žygį. Ir žygiavo jie ne dėl to, kad pagerintų savo fizinę būklę, pakvėpuotų grynu oru ar tiesiog pasigerėtų rytiniu miško vaizdu. Kartu jie ėjo, šnekėjosi, uždavinėjo vieni kitiems klausimus, kad išsigrynintų tvaraus turinio problemas. Turbūt pačiam miške užkaito oras nuo verdančių pokalbių: kokio turinio trūksta, kodėl vienus dalykus žygeiviai seka, jais domisi, o kitus tiesiog „praleidžia pro akis“ ir nesuka sau dėl to galvos. Taigi, tai buvo ne tik sveikuolių žygis po mišką, kad būtų rasti atsakymai į gyvenimo klausimus ir sudėti visi taškai ant „y“. Tai buvo kelionė link naujo, dar nematyto turinio, kuris per pavyzdžius ir teigiamą požiūrį pasakoja apie tvarumą, kiek daug ir svarbiausia – ilgalaikės laimės šie pokyčiai žmogui gali suteikti. Ir, taip pat, kaip kiekvienas galime paprastais, daug lėšų ir laiko nereikalaujančiais darbais prisidėti prie ne tokių teigiamų ir linksmų klimato taršos ir kaitos problemų sprendimo.
Rinkosi iš 40 temų sąrašo, kol nusprendė kalbėti apie minimalizmą
Sukurtas laidos pavyzdys, o jo tolimesnį likimą spręs patys žmonės: ar norės daugiau laidų – priklausys nuo žmonių, kaip ją įvertins ir kiek norės prisidėti. „Refleksijos“ pavyzdžiu pasirinkta paprastumo tema: kaip minimalizmas žmogui atneša laimę, padeda susitelkti į vertybes. „Refleksija“ – labai jausmingas turinys, todėl svarbu, kad veikėjo istorija būtų svarbi nūdienos žmogui ir pasauliui. Kaip Donatas prasitarė: „Mes pritaikėme gaires, pagal kurias pasakojamos istorijos būtų lengvos, paprastos, įkvepiančios, teigiamos, atskleidžiančios tikrą ir nesuvaidintą žmonių gyvenimo būdą. Tai turi būti tikra ir paprasta, kad žiūrovui, pažiūrėjusiam laidą, būtų lengva įnešti tvarių pokyčių į savo kasdienybę.“
Sandra papildė savo kolegos mintis: „Pasakysiu atvirai, mes patys, t.y. Richardas, aš ir Donatas esame labai skirtinguose tvarumo verinimuose, jo suvokime. Labai skirtingas, bet tuo pačiu ir išskirtines patirtis. Bendras laidos vertės ir tikslo susitarimas mums padėjo rasti vieniningumą. Pirmajai laidai nufilmavome istorijas, kurios būtų labai paprastai suprantamos, paprastos, motyvuojančios, žemiškos ir nuotaikingos. Juk būna žmonių, kurie giliai viduje nori pradėti domėtis tvarumu, tačiau jų galvoje sukasi milijonas klausimų, arba tiesiog trūksta motyvacijos. Taigi, pasitelkę veikėjų pasakojimus, stengsimės tos motyvacijos suteikti.“
Įspėjame, laidos veikėjai nėra žinovai!
Eglė ir Gerome nėra žinovai iš teorinių ir mokslinių knygų. Tai yra žmonės, kurie mokosi iš savo patirties, o ne mokslinės literatūros. Jie bandė, klydo, vėl bandė, kol galiausiai vienas ar kitas minimalistinio gyvenimo būdo būdas suveikė. Ir, žūtbūt, veikėjai neteisia žiūrovo kitapus ekrano, nemoko, kad reikia daryti taip, o ne kitaip. Keičiant savo gyvenimo stilių į tvaresnį klysti net būtina! Tik pats žiūrovas gali spręsti, jis nori kažką keisti, išbandyti laidos veikėjų būdus ar ne. Niekas jam tikrai nebandys įteikti, kad „oi žiūrovai taip darykit, kaip Eglė ir Gerome daro“. Bent jau čia Jurgelio meistrelio būdas nelabai ir suveiktų.
Siekis apie tvarumą skleisti žinią buvo stipresnis už gamtos išdaigas ir sekinantį nuovargį
Kūrėjai, su didžiuliu užsidegimu ir plačia šypsena veide, interviu metu pasakojo, kokių nuotykių filmuojant jie tik nepatyrė. Rūpesčių kėlė maištauti sumanęs dronas, sumanymas filmuoti važiuojant bėgimo takeliu. Tai buvo labai kebli užduotis: ar dėl gerų kadrų surizikuoti mokėti baudą ar net prarasti teisę vairuoti? Vis dėlto, filmuoti važiuojantį dviračiu Gerome visi vieningai nusprendė iš važiuojančios mašinos bagažinės. Vaizdelis išties komiškas, tačiau į „Refleksijos“ kūrėjų prisiminimus labai įsirėžęs.
Improvizuoti teko ir su Egle, kurios gyvenimas visiškai pasikeitė po „Camino de Santiago“ Ispanijoje. Viename vaidmenyje moteris pasakoja apie savo įspūdžius darydama prisitraukimus. Iš pradžių šiuos pratimus daro abiem rankom, tada viena. O galiausiai prisitraukia be rankų! Tikriausiai iškart kyla klausimas, ar Eglę taip sustiprino Camino kelias, kad prisitraukimus laisviausiai gali padaryti ir be rankų?
Mums bekalbant Sandra prisiminė dar vieną nutikimą, patiksiantį ekstremalių pojūčių mėgėjams: „Pamenu, kai 9 valandą ryto visi susitikome Vilniuje esančiam riedlenčių parke ir ten pamatėme neįtikėtiną vaizdą. Kadangi naktį beprotiškai lijo, visa parko aikštelė blizgėte blizgėjo nuo vandens ir akivaizdžiai ten buvo labai slidu ir nesaugu važinėtis BMX dviračiu, o tuo labiau ore daryti triukus. Tačiau Gerome tai nebuvo problema. Gamtos išdaigas jis priėmė kaip iššūkį ir užsidėjęs šalmą, apsaugas bei pačiupęs nuomotą BMX dviratį leidosi važiuoti. Žinoma scenarijus buvo akivaizdus, bandydamas daryti triukus jis slydo, krito, tačiau pats tikino, kad nepasiduos ir kartos tiek, kiek reikia. Jis niekada nesiskundė, kad pabodo, kad daugiau nieko nebedarys. Nors visi jautėmės labai pavargę, bet jo įsitraukimas į tvarų gyvenimo būdą ir noras skleisti apie tai žinią buvo didžiausia motyvacija nepasiduoti.“
„Maišelis nereikia!“
Kalbinant „Refleksijos“ sumanytojus, iškart kilo klausimas: ar Gerome moka kalbėti lietuviškai? Komanda sakė, kad nelabai, tačiau moka pasakyti labai svarbią frazę: „Maišelis nereikia“. To kol kas jam ir pakanka.
„Jau kalbant su juo telefonu jautėsi, kiek jis turi atsidavimo savo patirčiai, istorijai, tam tvarumui. Jis suprato, kad filmavimuose reikės daug kantrybės ir atsidavimo, išmokti bendrauti su kamera, iš anksto gerai pasiruošti ir kaip aktoriui išmokti tekstą. Tačiau tai jo nesustabdė. Vaikinas ėmėsi įvairių sumanymų ir filmuojant, pavyzdžiui, su gitara užtraukė širdžiai mielą ir teigiamu požiūriu trykštančią daina Don‘t Worry Be Happy – sako Sandra.
Ši daina ir simbolizuoja Gerome istoriją. Pradėjęs gyventi minimalistiškai, jis ėmė daugiau dėmesio skirti patirtims, artimiesiems ir tikrai svarbiems dalykams. O svarbiausia – tapo laimingas. Ir jam nebereikia krūvos nereikalingų daiktų. Gerome užtenka šalia turėti savo gyvenimo meilę ir rūpintis jų „vaikiukais“ sliekais, vardu Rimgaudas, Vytautas, Lina ir t.t. Kadangi vaikinas su savo mergina kompostuoja maisto atliekas namuose, todėl tam sliekai yra labai reikalingi.
Kita veikėja Eglė buvo šiek tiek kuklesnė ir pradžioje atsisakė dalyvauti laidoje. Ji abejojo, nes nežinojo ką galėtų papasakoti, juk nėra „žvaigždė“. Tiesa. Eglė nėra televizijos įžymybė, bet „Refleksijoje“ ji su savo istorija spindi ryškiau už saulę. Taigi, vėliau, kai Sandrai laidos veikėjai nusiuntė laidos aprašą, ji skaitė ir džiugiai krykštavo: „ČIA AŠ! ŠITA LAIDA TIKRAI MAN!“ Moteris pasakoja apie savo nuotykių kupiną kelionę, kuri ir buvo galutinis taškas, leidęs suprasti, kad žmogui nereikia gausybės porų džinsų, batų ar kitų daiktų. Juk ne tame slypi ilgalaikė laimė, tiesa?
„Refleksija“ sklaidys pramanus, kad gyventi tvariai yra „brangu“
Šis laidos pavyzdys yra tas žingsnis, kuriame ir paaiškės ar žmonėms toks turinys yra tikrai reikalingas. Ir jei atsakymas teigiamas ir iš žmonių gausime atgalinę reakciją, su kūrybingų žmonių komanda dar ne vieną „Refleksiją“ galima padaryti. Tačiau tam reikalingas ne tik dorovinis, tačiau ir finansinis palaikymas. Ši laida moko, duoda pavyzdžius, nuo ko galima pradėti norint gyventi tvariau, mažiau suvartoti, o daugiau duoti ir kurti pasauliui. Taip pat laida sklaidys pramanus. Mūsų aplinkoje ant plono siūlo vis dar kybo toks pramanas, kad tvarumas yra brangu. Taigi, kūrybinė komanda paims žirkles ir tiesiog nukirps tą siūlą, nes tvarumas tikrai nereikalauja didelių išlaidų. Priešingai, tai yra labai ekonomiška ir dar padeda sutaupyti. Ir tik pabandęs žmogus gali tuo įsitikinti pats ir pamatyti kokius stebuklus šie pokyčiai kuria.
Kūrėjai svajoja, kad kiekvienas laidos išėjimas į dienos šviesą žiūrovams taptų didele švente
Donatas atvirai prasitarė turįs labai gražią svajonę: „Aš noriu turinyje daryti pokytį. Prisimenu, kai atostogavau Lenkijoje ir vienoje turistinėje vietoje, ant daugiaaukščio stogo, pamačiau labai didelę CocaCola reklamą. Ji be perstojo švietė visą naktį tai net baisu pagalvoti, kiek jėgų tokiam nereikšmingam dalykui yra sunaudojama. Juk šis gėrimas tėra tik momentinė laimė, cukraus bomba, bet sveikatos ir geros savijautos nesuteikia. Tai verčiau liūdnos pasekmės nei nauda. Kiek jėgų yra švaistoma, kad žmogus tik pirktų ir vartotų dalykus, kurių gyvybiškai tikrai nereikia. Tai ir yra mano užduotis – keisti turinį į tokį, kuris duotų ilgalaikę naudą žiūrovams ir visuomenei.“
O Sandra papildo, kad: „Svajojame į laidą įtraukti ir jaunimą. Auga kitokia karta, sąmoningesnė. Ir tai tikra tiesa. Jie nori bendruomenės, nori veikti, nori padėti mūsų planetai, jie ieško darnos ir supranta žmonių tarpusavio susitarimo, vieningumo svarbą. Ne vienas paauglys buvo užsiminęs, kad nori apie klimato problemas kalbėti garsiai ir viešai, tačiau nežino kaip tai padaryti. Tad kartu padedame jiems ieškoti įrankių ir būdų, kaip jie tai galėtų padaryti, nepametant savo asmenybės, suteikiant laisvę pavojams, kurti, klysti, bet tuo pačiu ir ugdyti savo atsakomybę. Pastebėjau, kad į jaunimą nėra labai rimtai žiūrima. O gaila, nes paauglystėje, pagal raidą, ypač paaštrėja sisteminis mąstymas. Jeigu kalbame apie sisteminius tvarius pokyčius, kiek ir kas klausia jaunimo, paauglių nuomonės? Taigi mūsų laida yra vienas iš įrankių šiai problemai spręsti. Stengsimės įveiklinti jaunimą, jei tik bus norinčių.
Taip pat yra minčių, kad kiekvienas laidos išėjimas taptų kaip reiškinys ar šventė bendruomenėms, miestams, miesteliams. Žmonės patys galėtų įsitraukti į laidos kūrimą, siūlyti temas. O joms įgyvendinant vyktų kultūros ir meno renginiai, o laidos įrašas būtų tik mažas sraigtelis visoje toje šventėje, būtent tuo metu pasirinktoje temoje. “
„Refleksija“:
Ar reikia tokio turinio daugiau – spręs patys žmonės. Ir pagal tai, kiek prie jos įgyvendinimo norės prisidėti finansiškai bei įdarbinti kūrėjus, tapdami turinio apie tvarumą Remėjais (http://inx.lv/cKnd).
Nėra lietuvių kalboje jokios „refleksijos“. Mokykimės kalbėti, rašyti, o gal net ir pradėti galvoti lietuviškai. GĖDA.