Vieniems dulkių valymas ar siurbimas prilygsta meditacijai, kitiems tai – nemėgstamiausi buities darbai. Tačiau retas susimąsto, kad net ir tokia įprasta veikla kaip namų tvarkymas gali baigtis nudegimais, lūžiais ar sumušimais, dažnai nukenčia ir namų apyvokos daiktai bei įvairi technika. Įvykių statistiką išnagrinėję draudikai sako, kad tvarkant namus daugiausiai šansų, kad patirsite kojų traumą ar sudaužysite televizorių.
„Reguliariai sulaukiame pranešimų apie įvykius, kuomet tvarkantis namuose sugadinamas turtas arba susižeidžia žmonės. Apibendrinę poros pastarųjų metų informaciją matome, kad neatidi namų ruoša dažnai lemia įvairias kojų traumas, o dažniausiai švarinantis nukenčiantis turtas yra televizoriai“, – teigia draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento vadovė Karolina E. Karpova.
Nudegino karšti garai
Draudimo bendrovės ekspertė sako, kad dažniausiomis traumų tvarkantis namuose aplinkybėmis tampa griuvimas, kritimas ar susižeidimas neatsargiai keliant daiktus.
„Labai dažnas atvejis, kai žmogus, kur nors pasilipęs, kabina užuolaidas ar valo dulkes nuo aukščiau esančių paviršių, kurių gerai nepasiekia. Slystelėjus kojai ar susiūbavus daiktui, ant kurio stovima, gali nutikti nelaimė. Pavyzdžiui, esame fiksavę atvejų, kai užuolaidas kabinusi moteris nukrito nuo palangės ir susilaužė kulnakaulį, kitas žmogus valydamas dulkes krito nuo kėdės ir jam plyšo meniskas“, – pasakoja ji.
Nors namų ruošos traumos dažniausiai būna nesunkios ir atsiperkama sumušimais ar patempimais, pasitaiko ir kojų bei rankų kaulų lūžių, prakirstų lūpų griūnant, šluota sužalotų akių ar stiprių nudegimų. Viena sunkiausių traumų K. E. Karpova vadina atvejį, kai itin karšti valymo įrenginio garai nudegino pėdą – patirtas gilus 3-iojo laipsnio nudegimas, medikams teko šalinti nekrotinius audinius, o žmogaus laukė ilgas gijimo procesas.
Pasak ekspertės, norint išvengti traumų tvarkantis namus galima tik būnant atsargiems. „Tai banalus patarimas, tačiau veiksmingas. Be abejo, visiems nelaimingiems atsitikimams kelio atsargumu neužkirsi, tačiau tokie dalykai, kaip stabilus pagrindas, kai prireikia pasilypėti, kito žmogaus pagalbos paprašymas ar neslidus apavas plaunant grindis kai kuriais atvejais tikrai gali pagelbėti. Be to, reikia nuolat įsitikinti, kur stovime, ar nekliudysime daiktų ar technikos pasisukdami“, – tikina pašnekovė.
Dūžta televizoriai, stiklai ir siurbliai
Traumas tvarkant namus patiria ne tik žmonės, kartais negrįžtamai sugadinami ir daiktai. Draudikai pastebi, kad dažniausiai sudaužomi televizoriai, o antrąją vietą dalinasi stiklo gaminiai bei dulkių siurbliai.
Ypač dažnai nukenčia televizoriai, laikikliais pritvirtinti prie sienos. Jie užkliudomi, krenta ir dūžta valant nuo jų dulkes. Kitais atvejais televizoriai virsta nuo spintelių per daug patraukus jų laidus ar stipriau pastūmus.
Televizoriams pavojų kelia vaikai – fiksuotas ne vienas atvejis, kai mažieji su šluota kliudė televizorių ekranus ir juos sugadino.
K. E. Karpova pataria būti atsargiems valant langus, stiklines spintų duris ar šviestuvus – statistika rodo, kad šie darbai dažnai baigiasi dūžiais. „Turime ne vieną atvejį, kai valant langus jie skyla ar dūžta. Taip nutinka, kai ant ko nors pasilypėję ir nepatogiai stovėdami žmonės krypteli, slysteli ir ranka staiga atsiremia į stiklą. Visa laimė, kad mūsų turimais atvejais nesusižalojo patys gyventojai“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Siurbiant dulkes dažnai neatlaiko dulkių siurbliai, jie perkaista, ima smilkti ar net sprogsta. Dažnai kur nors užkliūva ir lūžta jų rankenos, taip pat dūžta korpusai, siurbliams nukritus iš didesnio aukščio.
K. E. Karpova teigia, kad pastaruoju metu dažniau genda ir yra pažeidžiami siurbliai-robotai. „Daug gyventojų turi įsigiję šiuos inovatyvius įrenginius, tad ir jų gedimų atvejų registruojama vis daugiau. Dažniausiai šie siurbliai tiesiog nebeįsijungia, tačiau pasitaiko, kad jie nurieda nuo laiptų arba krenta iš antro aukšto ir dūžta. Todėl be priežiūros jų palikti nederėtų“, – sako ji.
Nelaimės nutinka ir virtuvėse – čia tvarkantis ar valant dulkes skyla kaitlenčių stiklai. Juos suskaldo tokie gana smulkūs, tačiau sunkoki daiktai kaip nukritusios pipirinės, tačiau pasitaiko ir keptuvių, stiklinių užkritimų. Tuo tarpu vonios kambariuose dūžta klozeto bakeliai, su šluota užkliudomos ir sudaužomos dušo galvutės.
„Galima sakyti, kad tvarkantis namuose nėra nė vienos erdvės, kuri nereikalautų dėmesio ar atsargumo. Savo aplinkoje jaučiamės labiau atsipalaidavę ir pažįstantys kiekvieną kampelį, todėl kartais tas užtikrintumas ir pakiša koją. Iki nelaimės dažnai užtenka „apsiskaičiuoti“ vos keletu centimetrų, todėl patarčiau į namų tvarkymą žvelgti atidžiau“, – sako K. E. Karpova.
