Valstybės parama individualiam verslui? 200 eurų pakasynoms ir įpareigojimas net kraujuojant mokėti mokesčius.
Netgi valstybės valdoma energetikos bendrovė ESO nesudaro su juo elektros tiekimo sutarties, kad smulkusis verslas įgytų galimybę mokėti už elektrą kainą kaip, kad moka MAXIMA. Ilgai laukti nereikės, išmirs paskutinis smulkusis verslas ir konkurencijos Lietuvoje neliks. Galiausiai už viską mokėsime brangiau nei kaimyninių šalių gyventojai ir visai nesvarbu kad Lietuvos gyventojų pajamos yra mažiausios Europos Sąjungoje.
Per šiuos pandemijos metus Pasaulio milijardierių turtas padidėjo penktadaliu.
Pandemijos metu valstybes kontroliuojamos Energetikos bendrovės fiksuoja rekordinius pelnus, tačiau nuo 2021 m sausio mėnesio elektros tiekimo kainos gyventojams yra didinamos. Kieno kaina susižeriamas toks pelnas? Ogi mūsų žmonių sąskaita.
Lietuvoje daug kalbama apie lygias teises, lygias galimybes nepriklausomai nuo tavo rasės, finansinės padėties ar lyties. Mokyklose vaikams piešiamas Pasaulis trykšta džiaugsmu, galimybėmis, mokiniai kuria imitacines verslo bendroves, ruošiasi kurti savo verslą kuris leistų išsipildyti jų svajonėms, praturtintų ne tik savo kišenę, bet ir pagražintų Lietuvą. Nėra nieko prasmingiau kaip kuriantis žmogus, kuris savo darbu ir tikėjimu gali sukurti neįsivaizduojamus kūrinius, įveikti ne karto nenugalėtas kliūtis.
Kiek gi jaunų žmonių baigę universitetus sukuria darbo vietas, kuriose gaminamas aukštos pridėtinės vertės produktas, kuris padėtų Lietuvai atsikratyti Europos Sąjungos skurdžiausios šalies titulo, kurį mes dalinamės su Rumuniją, kurią daugelį metų valdė diktatorius. Tai kur gi dingsta tie gebėjimai, verslumas, kurį mes diegiame mokiniams, studentams?
Seni metai eina į pabaigą, mokslo įstaigose pats darbymetis, studentai atsiskaitinėja už savo projektinius darbus. Mes vėl kuriame. Popierius ir kompiuteris juk gali viską iškentėti. Jei imitacinė bendrovė bankrutavo, tai gali paspausti mygtuką RESET ir startuoti iš naujo.
Klausantis Rezeknės (Latvija) studentų projektinių darbų apie IoT Daiktų interneto panaudojimo galimybes paklausiau, kas jų manymu yra sunkiausia diegiant IoT projektus. Daugelis studentų atsakė, jog didžiausias trukdis mažoms įmonėms yra lygus startas, t.y. jų finansinės galimybės įgyvendinti idėją. Neturiu teisės atimti svajonę iš jaunų žmonių, belieka tik įvardinti smulkiojo verslo privalumus – savirealizaciją, operatyvumą ir lankstumą ir visiškai nepaisant jog vakare pasilenkus iš nosies kraujas bėga nuo padidėjusio kraujospūdžio.
Kokios gi yra galimybės pradėti ir vystyti smulkųjį verslą Lietuvoje? Kiek gi remiamas smulkusis verslas Lietuvoje ir ar reikia palaikyti smulkųjį verslą?
Pandemijų, krizių metu įmonės netenka pajamų ir tai yra savaime suprantama. Kad ir kaip bebūtų žiauru, bet gamtoje išlieka tik stipriausieji, tačiau visuomenės brandumą rodo jos gebėjimas pasirūpinti silpnesniais bendruomenės nariais. Gaila, bet Lietuvos gyventojams dar ilgai teks laukti kol visuomenė subręs ir pradės rūpintis silpnesniais nariais ar daryti lengvatas smulkiajam verslui.
Kiek matosi jog Valstybei daug lengviau daryti nuolaidas verslo grupuotėms, atleisti jas nuo pelno, taršos mokesčių, leisti joms įsigyti elektros energiją mažiausiomis kainomis, kai tuo tarpu gyventojai ir smulkusis verslas turi mokėti visur pilną kainą rizikuodami savo šeimos turtu.
Energijos, logistikos paslaugos yra vienos didžiausių dedamųjų smulkiajame versle. Nuo šių metų Lietuvoje prasidėjo elektros rinkos liberalizavimas, kai tu „gali“ pasirinkti tiekėją.
Valstybės kontroliuojama energetikos įmonių grupė „Ignitis grupė“ per šių metų tris ketvirčius uždirbo 108,339 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei 2019 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, kai jis buvo 43,73 mln. Eur.
Per 2020 m. 7 mėnesius ESO uždirbo 112,2 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguota EBITDA*) – 9,6% daugiau, nei per 2019 m. 7 mėnesius, kai šis rodiklis buvo 102,4 mln. eurų. Tokią rodiklio dinamiką išlaikyti padeda efektyvi Bendrovės veikla bei auganti reguliacinio turto bazė.
Pandemijos metu valstybes kontroliuojamos Energetikos bendrovės fiksuoja rekordinius pelnus, tačiau nuo 2021 m sausio mėnesio elektros tiekimo kainos gyventojams yra didinamos. Kieno kaina susižeriamas toks pelnas? Ogi mūsų žmonių sąskaita.
Kai kiekvieną dieną kalbama kaip galime padėti smulkiajam verslui išgyventi, Valstybės valdomos įmonės imasi priešingų veiksmų, riboja konkurenciją taikydami didesnius paslaugų įkainius smulkiesiems verslininkams.
Pavyzdžiui, Valstybės įmonė ESO net nesudarinėja elektros tiekimo sutarčių su vykdančiais individualią veiklą, priversdama verslą vystančius ūkio subjektus mokėti ženkliai didesnę kainą už energiją, nei kad moka kiti verslai.
Autorius yra technologijos mokslų daktaras
Nuorodos:
„Ignitis grupės“ grynasis pelnas šiemet išaugo 2,5 karto iki 108,3 mln. Eur – Verslo žinios (vz.lt)
Preliminarūs ESO 2020 m. 7 mėnesių rezultatai – Esminiai įvykiai – ESO – Energijos skirstymo operatorius
Lietuva juk globali – dideli ėda mažus. Toks gamtos ir valdžios dėsnis. Mes juk už Gamtą . Na, ir valdžią.
Ir žirnis šaukė: aš globalus, aš globalus!
(Nukosėta iš čia:
Rašytojas Rimantas Povilas Vanagas: Ir žirnis šaukė: aš globalus, aš globalus!
– respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/rasytojas_rimantas_povilas_vanagas_ir_zirnis_sauke_as_globalus_as_globalus/ )
Didelės žuvys suryja mažas, persiėda, išpampsta ir galvoja, kad plaukios sočios po vandenyną amžinai, bet vieną gražią dieną vis tiek nudvesia ir, išmestos ant kranto, supūva…
Smukus verslas tas pats smadomos darbo jėgos išnaudotojas, tik mažesnio kalibro – smulkus buržujus. Dar prieš 100 metų Leninas rašė apie kapitalo konsolidaciją knygoje imperializmas – aukščiausia kapitalizmo stadija. Klausimas reikia/nereikia – kvailas, nes tai yra dėsnis.
Koks skirtumas tarp lenino ir hitlerio?
o ko nerašė Leninas, tai to, jog K.Markso teorija tinka tik kalbant apie nekvalifikuotą darbo jėgą, dirbančią už maistą (tarsi būtų “žmogvalandės”, savotiškas “arklio jėgos” atitikmuo, tik matuojant darbo kiekį, o ne galią). Dabartiniam žmogui jau turėtų būti akivaizdu, jog ta “samdoma darbo jėga” kartu ir patys yra kapitalistai, nes valdo savo sukauptą žinių ir įgūdžių kapitalą, dėl kurio jų darbo laikas rinkoje vertinamas skirtingoje. Be to, turėdami galimybės laisvai įsigyti kitų įmonių akcijų, “darbininkai” kartu gali būti ir kapitalistais netgi grynai marksistine prasme.
atsiprašau už klaidas, turėjo būti “… vertinamas skirtingAI…”
ir per tai smulkios, bet reikalingos paslaugos ar prekės neranda žmonės.
Nežinau, kam reikia pagalbos – telefono lizdui, ar krovikliui – kažkuris iš jų miręs. Bet visi meistreliai, taisantys bei prekiaujantys detalėmis, uždaryti. Vadinasi, telefonas nusės, lieku be ryšio iki to laiko, kai atidarys ne maisto parduotuves. O ar veikiantis telefonas – ne vienas iš būtinųjų daiktų?
– laimės ekonomika