J. Stankevičius. R. Džiulijanio spaudos konferencija: masinis rinkimų klastojimo sąmokslas? (video)

Vienas iš svarbiausių  2020 m. JAV prezidento rinkimų klausimų yra ar dabartinio prezidento oponentas Džo Baidenas (Joe Biden) laimėjo sąžiningai. Yra nemaža dalis žmonių bei šaltinių, kurie teigia, kad šiuose rinkimuose buvo plačiai paplitęs balsų klastojimas. Tarp šių žmonių yra ir Donaldo Trumpo teisininkas Rudis Džiulijanis (Rudy Giuliani). Ar jie yra teisūs? 

Vos prieš keletą savaičių asmeninis Donaldo Trampo teisininkas R. Džulijanis surengė spaudos konferenciją. Šioje konferencijoje R. Džiulijanio komanda teigia, kad Trumpas maža persvara laimėjo JAV prezidento rinkimus bei kaltina JAV demokratų partija balsų klastojimu.

Žinoma, tai yra stiprūs teiginiai, kurie skamba tarsi konspiracijos teorija. R. Džiulijanio komanda sako turintys įrodymų tam, kad pagrįstų šiuos teiginius.

Kaip žiniasklaida reagavo į šią spaudos konferenciją? 

Akivaizdu, kad žiniasklaida į tai reagavo negiamai. Iš esmės, žiniasklaida buvo apatiška Trumpo komandos pasakojimo linijai bei nesiekė objektyvumo: CNN politics antraštės skelbė, kad „faktų tikrinimas atskleidė Trampo savaitgalio melus“, „D. Trampas paneigia savo nepagrįstus teiginius apie plačią rinkėjų apgaulę“. Aišku yra daugiau pavyzdžių, kurie įrodo žiniasklaidos šališkumą konferencijos atžvilgiu.

Ad hominem populiarioje žiniasklaidoje

Problema dėl Trampo asmeninio teisininko R. Džiulijanio yra tai, kad pastarasis turi labai gerą teisininko reputaciją. Net CNN pripažino R. Džiulijani kaip gerą teisininką atsimenant jo rolę Volstrito (Wall Street) skandale, tiek ir bylose, kurios buvo susijusios su nusikalstamu pasauliu.  

Tačiau, deja, užuot žiniasklaida ir Trampo komandos oponentai sąžiningai klausytųsi, kas buvo kalbėta Džiulijanio spaudos konferencijoje, jie tiesiog užsiima ad hominem argumentais – žiniasklaida sąmoningai nekreipia dėmesio į tai, ką kalba Trampo teisininkas, tačiau yra kritikuojama paties jo asmenybė. Tai yra įprasta propagandos taktika: jei negali diskredituoti kažko, ką kažkas sako, diskredituok patį asmenį. Taip buvo daroma ir pasikalbant su keliais buvusiais Džiulijanio bendradarbiais, iš kurių vienas teigė, kad būtent dabar Džiulijanis „disredituos savo vardą“. Tai primena klasikinę propagandos techniką ir aiškų naratyvą, kuriame yra brėžiama aiški riba tarp gėrio ir blogio. Puikus to pavyzdys – tekstas iš The Washington Post. Tekstas, ad hominem atkreipia dėmesį, kad „jei Rudis [Džiulijanis – J.S] neteko sveiko proto, tai jį prarado ir visi, kurie jo klausosi“. 

Štai kaip veikia žiniasklaidos propaganda. Beje, smulki detalė, minėtas tekstas neužsimena ir nekreipia dėmesio į tai, kas buvo minėta Džulijanio spaudos konferencjoje. 

Čia dar yra visiškai pūkeliai, palyginus su tuo, kad vienam iš Trampo teisininkų buvo pradėta grasinti būti nužudytam, dėl ko jis ir nusprendė mesti minėtas pareigas. 

Kodėl Trampo komanda dar  nepateikia įrodymų? 

Džena Elis (Jenna Ellis), Trampo rinkimų kampanijos vyriausioji teisės patarėja, Džiulijanio spaudos konferencijoje teigė, kad ši konferencija yra tik preliudija į teismą ir, kad konferencija nėra teisinis procesas, kuriame jie turėtų pateikti įrodymus.

Tai yra pagrįstas žingsnis: ar būtų protinga nusikaltėliui parodyti jį inkriminuojančius įrodymus prieš jo teismą? Atsakymas yra akivaizdus. Tuo pačiu tai parodo ir žiniasklaidos bei „nepriklausomų faktų tikrintojų“ trumparegystę: tikrinti faktus, nors yra aiškiai pasakoma, kad faktai/įrodymai bus pateikti teismuose. Kaip galima vertinti tai kaip dezinformaciją ar kaip melagingus faktus, jei jų nėra? 

Ar tikrai patikimos yra balsavimo mašinos? 

JAV nacionalinio saugumo departamentas skelbė, jog šie rinkimai buvo „patys saugiausi JAV istorijoje“. Tačiau šis teiginys buvo parašytas kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros dar lapkričio 12 d. Sutapimas ar ne, bet ši agentūra yra atsakinga už visas balsavimo operacijas, susijusias su balsavimo mašinomis. Yra daug žinomų problemų su šiomis balsavimo mašinomis. Žinoma, kad žiniasklaida teigia, kad šios balsavimo mašinos yra saugios išskyrus tuo atveju, jei rinkimus pralaimi žiniasklaidos priemonėms parankus kandidatas.

Tuo tarpu dar 2018 m. „The New York Time Magazine“ balsavimo mašinas skambiai įvardino kaip „rinkimų saugumo krize“.  Todėl tai tik dar kartą įrodo pagrįstą prielaidą, kad JAV prezidento rinkimai nebuvo skaidrūs.