Lapkričio 22 d., sekmadienio vakarą, buvo įteikti nacionalinio kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“, kurie džiugino lietuvių kino kūrėjus ir žiūrovus po metų pertraukos. Užkrato sąlygomis vykusių apdovanojimų rengėjai – asociacija AVAKA pasirinko sprendimus, kurie leido net ir tokiomis nepaprastomis aplinkybėmis pajusti šventinę nuotaiką ir pasididžiavimą šių dienų kūrėjais.
Iškilmėms vadovavo ir laimėtojus skelbė kelių kartų televizijos ir kino veidai: Justinas Jankevičius, Sandra Daukšaitė-Petrulėnė, Gabija Jaraminaitė, Viktorija Streiča, Vytautas Rumšas, Nelė Savičenko ir Vladas Bagdonas. Jie – ankstesnių metų „Sidabrinės gervės“ renginių vedėjai.
Iš pradžių ketinta surengti dideles iškilmes sostinės „Siemens“ arenoje, tačiau dėl įvestų ribojimų ir būtino saugumo užtikrinimo, šventės pobūdis buvo pakeistas, o iškilmės surengtos kino teatre, kurio salėje tebuvo vienui vienas žiūrovas. Jį – tipinį, viską priimantį ir komentuojantį per savo pasaulio matymą, įkūnijo humoristas Mantas Bartuševičius.
Talentingas artistas „įvežė“ žiūrovus į apdovanojimus limuzinu, tik pats buvo įsitaisęs ne ištaigingame salone, o vairuotojo vietoje – tokie dabar laikai. Kino kūrėjai turėjo progų šyptelėti, klausydamiesi humoristo monologo apie tai, kad filmus reikėtų kurti su dviem režisieriais, tarkime, Šarūnu Bartu ir Tadu Vidmantu arba Emiliu Vėlyviu – nes norisi ir apdovanojimą gauti, ir pinigų uždirbti.
Tačiau po „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų tapo aišku, kad industrijos profesionalų vertinimu šių metų režisierius nr. 1 – Karolis Kaupinis. Jo debiutinis ilgametražis vaidybinis filmas „Nova Lituania“, pasakojantis apie utopinį, bet išmaniai sudėliotą planą sukurti atsarginę Lietuvą, šiais metais pelnė teisę siekti geriausio tarptautinio filmo „Oskaro“ apdovanojimo. „Sidabrinės gervės“ tapo puikiu pakilimo taku: „Nova Lituania“ šventė pergalę net šešiose srityse, tarp jų – geriausio 2020 metų filmo, scenarijaus autoriaus ir režisieriaus apdovanojimuose.
Dėkodamas už geriausio filmo apdovanojimą, K. Kaupinis pabrėžė, kad lietuvių kalboje nėra atskirties tarp dviejų žodžio „istorija“ reikšmių – mokslo (angl. „history“) ir pasakojimo (angl. „story“). „Galima sakyti, kad mūsų istorija ir susideda iš asmeninių istorijų. Bet žmogaus atmintis yra subjektyvi, tą patį laiką atsimename skirtingai, o istorija tarsi bando apibendrinti. Tas bandymas įsijausti, man atrodo, ir yra bendras visiems šioje kategorijoje nominuotiems filmams. Ir aš džiaugiuosi, kad laimėjo „Nova Lituania“, bet viliuosi, kad jos herojų pasirinkimai taip ir liks tik filmas“, – sakė K. Kaupinis.
Bendrystė – tai svarbiausia pamoka, kurios režisierius išmoko per pastaruosius kelerius metus. K. Kaupinis pasakojo, kad bet kuris pradedantis scenaristas būtinai prieina ribą, kai turi pasidalinti savo kūriniu su kitais, kurie galėtų perskaityti ir įvertinti iš šalies, įdėti savo talento ir širdies.
„Vienas daugiausiai jį skaičiusių žmonių – prodiuserė Marija Razgutė. Bet gausybė kitų per tą laiką, kol aš jį rašiau, pasakė po sakinį, po žodį, reikšmingai patylėjo, kartais suraukta kakta klausė, ką aš bandau paaiškinti, – kalbėjo K. Kaupinis. – Režisiuoji ne todėl, kad kažką pasakytum, o išsisakytum, išsikalbėtum. Todėl, kad galvoji, gal kažkas supras, kaip tu jautiesi. Kažkuriuo metu filmas pats pradeda režisuotis, aktoriai pradeda siūlyti pabaigą, apšvietėjas – kaip išspręsti dramaturginę duobę… Noriu padėkoti visiems žmonėms, kurie tą filmą pradėjo laikyti savu, ir kas suprato, ką aš bandau pasakyti. Tas man įrodo, kad nesu vienas, kuris taip jaučiasi.“
Antraplaniai aktorės ir aktoriaus vaidmenys filme „Nova Lituania“ atskraidino „gerves“ Rasai Samuolytei ir Vaidotui Martinaičiui.
„Aš labai gerai jaučiuosi, laikydama rankose šitą gražų paukštį, ir džiaugiuosi visa filmo „Nova Lituania“ sėkme. Man labai pasiekė, kad atsidūriau šalia tokių gabių ir kūrybingų žmonių, kurie dirba atiduodami save, ir galiu pasakyti: aš tikrai laiminga“, – teigė R. Samuolytė, praėjus kelioms minutėms po apdovanojimo.
„Man atrodo, kai kuri vaidmenį, tai yra tiesiog kelionė, kelionė su tikėjimu. Tai yra tikinčiojo kelionė. Ir jeigu žmogus tiki ir leidžiasi į kelionę, jis vienokiu ar kitokiu būdu pasieks tikslą. Ką kelionė atneš – mes nežinome, bet tikime, kad įveiksime. Turbūt mes įveikėme kelionę“, – kalbėjo V. Martinaitis, scenoje padėkojęs, kad buvo įrašytas į „ornitologų būrelį“.
„Sidabrinė gervė“ už geriausią kino dailininko darbą buvo skirta a.a. Audriui Damuliui. Šį apdovanojimą atsiėmė režisierius K. Kaupinis.
Į Karolio glėbį pulku atskridusios gervės buvo ne vienintelė likimo dovana – jam buvo skirta ir Igorio Kofo bei Jazzu daina „Karolis“, ant scenos atlikta pačia jautriausiu ir žaviausiu pavidalu.
Apdovanojimų salėje dėmesio smaigalyje atsidūręs kilnojamasis ekranas leido pajusti ypač artimą ryšį su artistais, jungti skirtingais laikais nufilmuotus vaizdus su šia diena.
Įspūdingoje scenoje koncertavo Lina Rastokaitė, Inga Jankauskaitė, Jurijus, Giedrė, „The Roop“. „Baltojo Kiro“ vokalistas Tautvydas Paulius Augustinas sugrąžino į „Velnio nuotaką“ ir leido išgirsti kultinio Pinčiuko gundymus kitokiu – savos dainos „Lūpytės“ tekstu. Vido Bareikio kūrinys „Aš nepamesiu savo dainos“ prasmingai susipynė su filmo „Išgyventi vasarą“ vaizdu, kuriame herojus Paulius iš širdies atlieka „Hiperbolės“ kūrinio „Aš dar dainuosiu“ ištrauką.
Minėtasis filmas „Išgyventi vasarą“ (režisierė Marija Kavtaradzė) įveikė varžovus „Vox Populi“ – žiūroviškiausio filmo srityje. Jame vieną pagrindinių vaidmenų sukūrusi aktorė Indrė Patkauskaitė buvo apdovanota „gerve“ už geriausią aktorės vaidmenį. „Tai buvo viena įsimintiniausių mano kelionių iš Vilniaus į Palangą, – dėkodama kolegoms šypsojosi ji. – Mano nuomone, tai labai geras filmas. Būtinai pasižiūrėkite. Ten keliami klausimai – jautrūs, dideli ir gilūs. Atrodo, kad keliais žodžiais supaprastinčiau esmę, bet tikiu, kad kiekvienas suras savo klausimus ir atsakymus.“
„Aš manau, kad bet koks įvertinimas yra paskatinimas, o didžiausias paskatinimas – kai žmonėms įdomu, ką tu darai. Kai žmonės eina ir žiūri. Bet apdovanojimai irgi yra labai smagu. Turiu idėjų ateičiai, yra planų. Labai gerai, kai rankose – tiek apdovanojimų. Labai smagu, kad buvo proga ir komandai pasidžiaugti, pasidalinti, nors ir negalime atšvęsti šiuo laiku“, – kalbėjo režisierė M. Kavtaradzė.
Šių metų iškilmių naujiena – „Žalioji gervė“ – ypatinga ryški statulėlė buvo pagaminta iš gamtiškų medžiagų, o teikiama už filmą, kuris pabrėžia – neliesk, neįžeisk ir nekeisk to, kas yra sukurta gamtos, gyvenk darnoje su aplinka. Apdovanojimas atiteko filmo „Rūgštus miškas“ kūrėjams.
„Turbūt daugelis žinome tą keistą vietą Juodkrantėje ir šalia gyvenančią kormoranų koloniją. Tas reiškinys, natūraliai gamtoje susiklostęs, iššaukia labai skirtingą žiūrovų – jais vadinu turistus – reakciją. Jie ateina į aikštelę ir tampa tam tikrais aktoriais filme, mes stebime juos kormoranų žvilgsniu. Tai, kokią įvairovę nuomonių jie išsako apie tą pačią vietą ir reiškinį, parodo, kokia nevienalytė rūšis esame mes patys, kokie įvairūs yra žmonės, ir kaip galima skirtingai tą patį reiškinį matyti“, – apie filmą pasakojo režisierė Rugilė Barzdžiukaitė.
„Viena, kai matai ekrane surežisuotą, suvaidintą, tegul labai tikroviškomis priemonėmis sukurtą, bet visgi – išgalvotą reginį. Ir visai kas kita, kai ekrane plaukia realūs vaizdai, nuo kurių stingsta kraujas. Tie vaizdai taip skausmingai, tiesmukai murkdo ir kiekvienas kadras šaukia: kas tau yra, žmogau? Gamta tau davė viską, o tau vis tiek permažai?“ – apdovanojimą pakomentavo V. Streiča ir N. Savičenko ir pristatė grupės „Sisters On Wire” kūrinį „Mėlyna mėlyna“. Jo metu video projekcijas užliejo nepakartojami gamtos vaizdai ir čia pat jiems priešprieša buvo pateikta civilizacijos stichija, užvertusi vandenynus šiukšlėmis, išdeginusi miškus, ištirpdžiusi ledynus.
Jaunosios kartos atlikėja Gabrielė Vilkickytė iškilmėse savaip perteikė neseniai Anapilin iškeliavusio kompozitoriaus Fausto Latėno kūrinį „Toli toli“ iš filmo „Džiazas“. Tai tapo tiltu tarp nūdienos ir amžinojo laiko – skambant dainai buvo prisiminti išėjusieji kino pasaulio žmonės.
Netektis apdovanojimų metu sudilgino ir teikiant „Auksinę gervę“ už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui. Vladas Bagdonas ir N. Savičenko ją išlydėjo į dausas – apdovanojimas buvo skirtas a.a. prodiuseriui Kęstučiui Petruliui, kuris kinui atidavė 40 metų. Prisiminimų filme apie jį pasakojo buvę bendražygiai – aktorius Vidas Petkevičius, režisieriai Audrius Stonys ir Janina Lapinskaitė, operatorius Algimantas Mikutėnas, prodiuseris Arūnas Stoškus.
Ilgametražis vaidybinis filmas „Izaokas“ pelnė dvi „Sidabrines gerves“. Operatoriaus apdovanojimą atsiėmęs Narvydas Naujalis sakė: „Labai džiaugiuosi už komandą, jos indėlis buvo didžiulis. Glaudus darbas su režisieriumi Jurgiu Matulevičiumi ir rezultatas, kuris atnešė apdovanojimą. Pamačius filmo premjerą, kuri įvyko Estijoje, Taline, ir pažiūrėjus jau pilną filmą kartu su žiūrovais, neliko abejonių, kad filmas koks yra, toks ir turi būti. Aišku, tos medžiagos už kadro liko nemažai, bet manau, kad tas, kas labiausiai tarnavo istorijai, galiausiai pasiliko filme, o tai svarbiausia. Visiškai neišgyvenu dėl kadrų, kurie nepateko į galutinį filmo montažą.“
„Izaokas“ atnešė „Sidabrinę gervę“ ir kompozitorių duetui – Agnei Matulevičiūtei ir Domui Strupinskui.
„Jurgis (režisierius J. Matulevičius, – aut. past.) sukūrė mūsų tandemą ir mes sukūrėme jam muziką – tokią, kokios jis norėjo. Labai malonu dirbti su režisieriumi, kuris yra muzikalus, jaučia vaizdą per garsą ir muziką. Tada labai malonu kurti“, – kalbėjo Agnė.
„Aš norėčiau Jurgį pasveikinti, nes tai yra režisierius, kuris be kompromisų sugebėjo įgyvendinti savo viziją, o tokių kino kūrėjų mums labai reikia“, – sakė D. Strupinskas.
Prodiuseris Lukas Trimonis džiaugėsi sulaukęs „Sidabrinės gervės“ už geriausią bendros gamybos filmą „Olegas“ (Lietuva, Latvija, Belgija, Prancūzija). „Iš vienos pusės labai džiaugiuosi, bet iš kitos pusės šis projektas „Olegas“ – toks artimas širdžiai, ir toks pasisekęs kūrybiniame sumanyme – jau tai buvo didžiulis apdovanojimas, ir jis – pirmoje vietoje, o kad ir gervė atskrido – tai jau vyšnia ant torto, – pasakojo L. Trimonis. – Kalbant apie galutinį rezultatą, labai įdomu matyti, kaip tas filmas paveikia žiūrovą, su kuriuo tu asmeniškai neturi nieko bendro. Kokią gilią įtaką tas filmas turėjo tiems, kurie su tokiu gyvenimu susidūrę, kaip Olegas, realybėje. Kokie stiprūs jausmai atsiveria žmonėse. Toks filmas gali būti kaip katalizatorius įvairiose aplinkybėse.“
Už geriausią aktoriaus vaidmenį filme „Olegas“ buvo apdovanotas Valentinas Novopolskis. „Tai yra prieštaringi jausmai: lyg ir smagu iš vienos pusės, iš kitos – bijai pasirodyti nekuklus. Bet yra ir gražių dalykų. Pavyzdžiui, pirma „gervė“, kurią aš gavau 2014 metais, sulūžo! Ir sulūžo, berods, likus mėnesiui iki dienos, kai paaiškėjo, kad „gervių“ nebebus. Labai simboliškas dalykas, ir dabar štai turiu naują, labai smagu. Mama apsidžiaugs“, – šypsojosi geriausias metų aktorius.
Tris „Sidabrines gerves“ pelnė dokumentinio filmo „Animus animalis“ kūrėjai. Geriausio šioje nominacijoje filmo priešaky dirbęs duetas – Aistė Žegulytė ir Giedrė Burokaitė – už iškilmių durų spinduliavo džiaugsmu: „Norisi klykti kaip gervėms, kurios išskrenda ir štai vėl parskrenda. Tikrai labai smagu, tai išties yra paskatinimas, suteikiantis pasitikėjimo savimi, stiprybės, kai būna sunku. O sunku vis tiek būna dokumentiniame kine. Dokumentika visąlaik stebina. Filmuodami mes nieko neišsinešėme iš gamtos, užtat žvėrys išsinešė mūsų GoPro kamerą. Gal kažkur pelkėse filmuoja toliau.“
Už darbą šiame filme „Sidabrine gerve“ buvo apdovanotas garso režisierius Jonas Maksvytis. „Fantastiškai jaučiuosi. Jau daug metų praėjo, kai buvo įteikta vienintelė gervė autorių kolektyvui už geriausią garsą. Iki šios dienos garsas nebuvo išskirtas „gervių“ nominacijose. Ir dabar, kai vėl sugrįžo šita nominacija, matyti gausų kolegų būrį ekranuose, būti tarp jų, gauti šitą „gervę“ yra labai geras jausmas“, – kalbėjo J. Maksvytis.
„Labai keistas laikas, bet įsimintinas. Keista atsiimti apdovanojimus, ateiti į tuščią salę, siurrealistinis jausmas visiškai, bet labai malonu, dėkui, – gavęs „gervę“ už geriausią montažo darbą filme „Animus animalis“ kalbėjo montažo režisierius Mikas Žukauskas. – Keturis metus truko vyksmas, tai dar ir dėl to smagus toks įvertinimas, daug darbo įdėta. Apdovanojimai nėra svarbiausias dalykas, bet kažkoks taškas. Smagu, kad pastebėjo, Vaidybinio ir dokumentinio filmo montažas labai skiriasi. Jeigu vaidybiniame yra keli milijonai galimybių sumontuoti, tai dokumentiniame – keli milijardai.“
Trumpametražio filmo kategorijoje nugalėjo filmas „Kolektyviniai sodai“. Apdovanojimą atsiėmę Viktorija Seniut ir Vytautas Katkus džiaugėsi, kad ir tokiomis sąlygomis „Sidabrinė gervė“ įvyko ir jie galėjo būti įvertinti už darbą. Filmas, pasakojantis apie karštą vasaros dieną įvykstančius tėčio ir sūnaus santykius kolektyvinių sodų fone, Vytautui ir Viktorijai leido pasitikrinti, kad svarbiausia yra draugystė. Prodiuserė ir režisierius – pažįstami nuo mokyklos laikų. Tikėtina, kad tai – ne paskutinis jų bendras darbas.
Geriausio animacinio filmo kategorijoje laimėjo „Žonglierius“. „Gervę“ spausdamos rankose Skirmanta Jakaitė ir Agnė Adomėnė sakė, kad tai – labai brangus apdovanojimas, pats geriausias. „Viskas gimsta Skirmantos galvoje, jos viduje, visi veikėjai labai asmeniški, tai – labai stiprus autorinis darbas. Džiaugiuosi, kad įvertintas milžiniškas darbas, kurį ji padarė. Raginu visus pasižiūrėti filmą legaliose platformose“, – sakė A. Adomėnė.
„Man atrodo, tai filmas apie vienatvę ir apie bendravimą. Ar norą, siekį bendrauti. Ir dabar tai – ypač svarbus klausimas, kai mes visi uždaryti tiesiogine prasme savo kambariuose. Filme lygiai taip pat kiekvienas veikėjas uždarytas savo dėžutėje, ir tai labai susiję su mūsų dabartiniu gyvenimu“, – kalbėjo Skirmanta.
„Sidabrinės gervės“ Atrankos komisija vienbalsiai nusprendė, kad šiais metais geriausios profesinės meistrystės apdovanojimo ypač verti virtualios realybės filmo „Angelų takais“ kūrėjai Kristina Buožytė ir Vitalijus Žukas.
„Man tai tikrai buvo netikėta. Labai smagu sulaukti pripažinimo, nes tai buvo mūsų pirmas darbas, ir mes tikrai įdėjome daug meilės, laiko, daug eksperimentavome“, – kalbėjo Kristina.
„Praleidome prie filmo du metus, paprasta nebuvo ir tikrai įdėjome daug darbo. „Angelų takais“ buvo parodytas Nacionalinės dailės galerijoje, ir bilietai dingdavo per pusę valandos. Labai tikimės rasti būdą, kad daugiau žmonių galėtų tai pamatyti. Formatas labai padeda pasinerti į kūrinį, bet tuo pat metu sudėtinga pasiekti žiūrovą, nes vienoje vietoje jį gali pažiūrėti tik vienas žmogus“, – virtualios realybės plonybes paaiškino V. Žukas.
„Sidabrinės gervės kiaušiniu“ buvo apdovanoti du studentų darbai. Geriausiu 2019 metų filmu šioje nominacijoje pripažinta juosta „Nacionalinės premijos laureatų vaikai“ (režisierė Kamilė Milašiūtė), o 2020-ųjų metų – „Šeima“ (režisierius Titas Laucius).
„Labai faina, kad buvo įvertinti tokie geri filmai ir tai padarė šį apdovanojimą reikšmingą, Tai buvo studijų metu sukurtas filmas, bet scenarijus ir filmo idėja gimė kaip pratimas mums dirbant su paaugliais. Po to pati baigiau magistro studijas, pamaniau, kad tą scenarijų būtų galima adaptuoti ir padaryti baigiamąjį darbą“, – kelionę iki „Sidabrinės gervės kiaušinio“ prisiminė K. Milašiūtė.
„Kas toliau? „Gervė“ ir ilgametražis filmas. Manau, po kelių metų paaiškės. Tikimės, grįžti su „gerve“, būtų jėga“, – kalbėjo T. Laucius.
Apdovanojimus rengė asociacija AVAKA. Balsavimą stebėjo tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“. Apdovanojimų globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Lietuvišką kiną remia naujos kartos televizija „Go3“. Apdovanojimų rėmėjas – „Vilana Natural Beauty“. Iškilmių teikėjų ir atlikėjų įvaizdžiu rūpinosi stilistė Kastė Svilaitė.
