Įsibėgėjanti Europos atliekų mažinimo savaitė, trunkanti nuo lapkričio 21 iki 29 d. skirta atkreipti visuomenės dėmesį, kad gausėjančiam susidarančių atliekų kiekiui mažinti reikia keisti vartojimo įpročius.
Gerėjant ekonominei padėčiai ir didėjant vartojimui, tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje susidaro vis daugiau komunalinių atliekų. Jų vienam gyventojui mūsų šalyje 2015 m. teko vidutiniškai 448 kg, ES – 480 kg, o 2018 m. jau – atitinkamai 464 kg ir 492 kg.
Šiemet per Europos atliekų mažinimo savaitę visose ES šalyse raginama ypač atkreipti dėmesį į „nematomas“ – gamybines – atliekas. Jų irgi vis daugiau susidaro dėl augančio vartojimo. Vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 1163 kg gamybinių atliekų.
Europos atliekų mažinimo savaitė rengiama kasmet nuo 2009-ųjų paskutinę lapkričio savaitę. Šios visoje ES vienu metu vykstančios akcijos tikslas – ugdyti žmonių sąmoningumą, skatinti juos keisti kasdienio gyvenimo įpročius ir siekti, kad susidarytų kuo mažiau atliekų.
Aplinkos ministerija primena, kad padėsime mažinti atliekų kiekį, prailgindami gaminių ir daiktų eksploatavimo laiką, pakartotinai juos panaudodami ir taisydami. Be to, pakartotinis naudojimas prisideda prie smulkaus ir vidutinio verslo plėtros. Aplinkosaugininkai kviečia nesusigundyti atpigintų prekių akcijomis, o prieš perkant naują daiktą pagalvoti, ar jis tikrai reikalingas. Sugedusį daiktą pirmiausia reikėtų stengtis pataisyti, o nebereikalingą atiduoti į daiktų pakartotinio naudojimo stoteles, kur jis būtų prikeltas naujam gyvenimui.
Pas mus daug kalbama apie gamtos taršos mažinimą. Tačiau niekaip negaliu suprasti, kodėl vis dar produktai, kuriems nebūtina pakuotė, pateikiami spalvingose pakuotėse. Pvz., dantų pasta. Juk pakuotė taip pat kainuoja. Asmeniškai aš pirkčiau pigesnį variantą, tad gaila, kad prekyboje nėra dantų pastų be pakuočių.
Ir čia kalba apie viską. Įvairios smulkmenos. Kad ir kištukai į rozetes. Namuose dar yra likę sovietmetyje gamintų įranginių, kurių sugedusius kištukus tiesiog galima atidaryti ir suremontuoti. Kaip ir pačius prietaisus. Tuo tarpu dabartiniuose naujuose, deja, tokios galimybės nėra. Na, aš, būdamas itin taupiu, nuo mažens mėgstu “krapštytis” elektriniuose prietaisuose, tad dažniausiai, sugędus kištukui, pakeičiu jį senu sovietiniu. Bet juk dauguma žmonių tokius prietaisus išmeta. Tad kodėl apsunkintos galimybės juos susiremontuoti?
100% +++!
Paauglė buvau, kai mus pasiekė pirmosios žinios apie vienkartinius daiktus. Aaaa, oiiiii (,,vau” tada dar neskambėjo) – kaip mums to reikia! – Mirtinai!
Mums tai buvo tartum stebuklas, lyg neįkainojama vakarietiška pažanga, tartum vedlys į aukščiausią civilizaciją.
O vėliau ir pats daiktas pasirodė … O kai jo neribotai pradėjo vežti, buvo tokių, kas sugalvojo, kaip juos ne vieną sykį ūkyje pritaikyti, o buvo tokių, kas iš taupiųjų ,,skrudžų” šaipėsi ir ,,vakarietiškos elgesio kultūros” mokė, mesdami per petį ar gatvėje tik ką panaudotą puodelį, ar ktk. Mat, ,,jie ten” dėl tokių niekų sau galvos nesuka…
Toliau sulaukėme vienkartinės avalynės, drabužių, tušinukų, atėjo ir netaisomų vonios ir virtuvės maišytuvų, netaisomų dulkių siurblių dalių ir pan. eilė.
Laukiu vienkartinių automobilių, traukinių, lainerių…
Kaipgi Jūsų nepažinsi 🙂 Net ženklelio galėtų nebūti – iš teksto pažinčiau, kad tai Žemyna. Šiais laikais jau nedaug žmonių rašo taip sklandžiai bei argumentuotai, kaip Jūs 🙂 Nors mūsų politinės pažiūros, manau, kai kuriais aspektais skiriasi, tačiau man sąžinė neleistų neįsiklausyti į susimąstyti skatinančius ir į savo požiūrį kritiškai pažvelgti argumentus. Pagarba 🙂
Iš tiesų tokios tendencijos yra baisu.
Kalbant apie aplinkos taršą ir t.t., pirmiausia ir reiktų pradėti nuo raginimų/skatinimų kurti daugkartinius, lengvai suremontuojamus ir t.t. produktus. Aišku, įmonėms geriau gaminti vienkartinius – taip didinamas vartojimas. Bet keista, kodėl neatsiranda konkurentų, kurie išdręstų gaminti daugkartinius. net valstybės reguliavimo čia nereiktų (kaip liberalas esu prieš reguliavimus), tiesiog PATYS PILIEČIAI TURĖTŲ BŪTI SĄMONINGESNI. Ne, ne vien tik dėl aplinkosaugos priežasčių. Tiesiog taip būtų taupiau, ekonomiškiau. Deja, šias laikasi žmones yra tingūs, tad jie net nepaskaičiuoja, kiek “ištaško” lėšų pirkdami vienkartinius gaminius. Kadangi patys vartotojai skaičiuoti tingi, čia galėtų pasireikšti gamtosauginės organizacijos – padėti suskaičiuoti ir tai viešinti. O čia tai jau būtų rimtas jų indėlis aplinkosaugos srityje.