Baltijos jūros dugne po II-ojo pasaulinio karo nugulė milžiniški cheminės amunicijos kiekiai, kurių sudėtyje esančios nuodingos medžiagos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Viena pavojingiausių jūroje palaidotų cheminių medžiagų – baltasis fosforas.
Šie nedideli gintarą primenantys fosforo gabalėliai yra užsideganti cheminė medžiaga, dažnai po audrų išmetama į Baltijos jūros pakrantes.
Į jūrą baltasis fosforas pateko kuomet po II-ojo pasaulinio karo cheminiai ginklai (aviacinės bombos, artileriniai sviediniai, minos, dūminės granatos ir kt.) buvo kraunami į medines dėžes, metalinius konteinerius ir išmetami per laivo bortą ar skandinami su visu laivu, taip atsikratant nereikalingos amunicijos.
Ši cheminė medžiaga jūroje atsirado ir dėl bombardavimo metu iš lėktuvų išmestų bombų. Viena iš cheminio ginklo kapinyno vietų Baltijos jūroje – 70 jūrmylių į vakarus nuo Lietuvos krantų nutolęs Gotlando įdaubos rajonas.
Baltasis fosforas yra pavojingas, kadangi dėl sąlyčio su oru jis pradeda rūkti, savaime užsidega ir gali įkaisti net iki 1000°C. Todėl reikėtų vengti jį liesti, nes taip galima stipriai nusideginti.
Nusideginus, žaizda pasidengia rudos spalvos plutele ir gyja labai lėtai (iki 2-3 mėn.). O fosforui patekus į organizmo vidų galima smarkiai apsinuodyti: jaučiamas galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, skausmas kepenyse.
Baltasis fosforas vizualiai labai panašus į įprastą gintarą ir nors skiriasi šių medžiagų tankis, tačiau atpažinti pavojingą cheminę medžiagą sudėtinga.
Tad nusprendę rinkti gintarus, laikykitės visų įmanomų atsargumo priemonių: mūvėkite pirštines, nedėkite surinktų akmenukų į kišenes ir leiskite surinktiems gintarams gerai išdžiūti atviroje erdvėje.
Jei radinys staiga pradėtų kaisti ar net degti – reaguokite greitai. Cheminės medžiagos pažeistą vietą kuo skubiau gausiai vėsinkite vandeniu ir kreipkitės į medikus.
O jei įtariate, jog aptikote būtent į baltąjį fosforą panašią medžiagą, nemeskite radinio bet kur į šalį, o apie jį praneškite Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybai telefonu (8 5) 273 2995.
” Baltijos jūros dugne po II-ojo pasaulinio karo nugulė milžiniški cheminės amunicijos kiekiai,”
Va tai tau, ėmė ir nugulė, savaime, kažkaip netyčia – suprask ? Tikrai Baltija nebuvo tyčia šiauriečių ateities kartoms užtaisyta ?
Viešai skelbiama, jog JAV Baltiją užminavo su 300 000 tonų cheminio ginklo. Rusai kiek neaišku, nes jie viską darė rusiškai. JAV samdė šiam darbui vokiečius, kurie viską detaliai dokumentavo. JAV žino tiksliai kur, kiek ir kokio chemikalo paskandinta. Bet: informacija įslaptinta 100 metų. Kokiu tikslu tai buvo daroma ? Kaip turi jaustis Baltijos šalys, žinodamos, kad yra Dėdė, kuris valdo pultelį ?