Pasibaigus rinkimų į Seimą karštligei ir europarlamentarams nubalsavus už žemės ūkio politiką, mintimis apie patirtis ir ateities įžvalgas dalinasi Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Apie politiką ir atstovavimą
Paaiškėjus 13-ojo Lietuvos Seimo sudėčiai, dabar viešoje erdvėje svarstoma kam atiteks vienos, ar kitos ministerijos ministro postas. Žemdirbių ir kaimo gyventojų bendruomenė taip pat svarsto, kas būtų geriausias žemės ūkio ministras, gebantis matyti viso kaimo ir žemdirbių problemas, imtųsi jų sprendimo ne savo suvokimo ar savanaudžių siekių pagrindu, o diskutuojant su žemdirbių savivalda. Svarbu matyti visą žemės ūkio sektorių ir kaimą – smulkius ir vidutinius bei industrinius ūkius, kaimo verslininkus, jaunimą, kaimo bendruomenes.
Manau, kad kiekvienas šalies gyventojas turi būti pilietiškas ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime: politiniame, nevyriausybinių, labdaros ir kt. organizacijų veikloje bei žmogiškaisiais ištekliais prisidėti prie gerovės valstybės kūrimo. Vadovaujuosi daugiau kaip prieš 100 metų pasakytu A. Einšteino posakiu „Jei nori gyventi laimingą gyvenimą – susiek jį su tikslu, o ne su kitais žmonėmis ar daiktais“.
LR ŽŪR yra nepolitinė organizacija ir sprendimai čia priimami organizacijų (LR ŽŪR narių) balsų dauguma, vadovaujantis Asociacijų, Žemės ūkio rūmų įstatymais ir statutu. Šiandien galiu pasidžiaugti tinkamu darbu LR ŽŪR taryboje, aktyviu narių dalyvavimu ir atstovavimu ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, siekiant šalies žemdirbių ir kaimo gyventojų gerovės bei lygiateisiškumo visoje ES bendrijoje. Tik gaila, kad Lietuvoje žemas valdžios ir savivaldos institucijų bendradarbiavimo lygis, todėl svarbu, kad kiekvienas pilietis domėtųsi savo sektoriaus, bendruomenės ir šalies reikalais, nes būtent nuo kiekvieno Lietuvos gyventojo žingeidumo ir dalyvavimo priklauso įsitraukimo į valstybės valdymą priemonės.
LR ŽŪR yra atvira ir skaidri organizacija, savo veiklą viešinanti savo portale www.zur.lt, kur skelbiamos naujienos apie renginius, posėdžius, priimtus sprendimus, teikiamus siūlymus šalies ir užsienio institucijoms, bendradarbiavimą su šalies ir užsienio nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), mokslo ir mokymo organizacijomis, vykdomus projektus ir sumanymus. LR ŽŪR siekia, kad žemdirbių savivaldos institucijos įtraukimas į bendradarbiavimą viešųjų sprendimų priėmime būtų ne proginis, o nuolatinis, paremtas tvaria valdžios institucijų organizacine kultūra ir nusistovėjusiais vadybiniais veikimais.
Deja šiandien pastebima, kad tvarumo tarp valdžios ir savivaldos institucijų labai stokojama, nes su kiekviena ateinančia politine srove ir naujais į valdžią išrinktais atstovais, tenka kurti bendradarbiavimo santykius vis iš naujo. Dar blogiau, kai valdžios atstovų požiūrį į NVO kuria tam tikros savų siekių turinčios asmenų grupės, ar atskiri „įtakingi“ asmenys, arba naudojamasi politikų įtakomis. Įsišakniję požiūriai, išankstinės nuostatos ir ankstesnė bloga patirtis trukdo bendradarbiavimo dalyviams pasitikėti vieniems kitais. Tuo tarpu sėkmingas bendradarbiavimas turi būti pagrįstas pasitikėjimo santykiais, kurių galima pasiekti išankstinių nuomonių atsisakymu, diegiamu per organizacinę kultūrą – būtina valstybės institucijose ir NVO viduje sąmoningai kurti požiūrį į kitą pusę kaip pasitikėjimo vertą darbo dalyvį.
Vienas iš būdų, įtakojančių LR ŽŪR narių ir kaimo visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmime bei atsakomybių prisiėmime – grįžtamasis ryšys. Svarbu, kad LR ŽŪR nariai gali teikti pastabas, siūlymus, reikšti nuomonę, dalyvauti apklausose, priimti sprendimus balsų dauguma. Apie LR ŽŪR narių priimtus sprendimus bei valdžios institucijų požiūrį pranešama visuomenei pasitelkiant interneto svetaines, socialinius tinklus, susistemintos žinios skelbiamos metinėse veiklos ataskaitose.
Galima pasidžiaugti, kad nemažą įtaką NVO sektoriaus plėtrai turi įtraukimo į Europos Sąjungą procesai, taip pat Jungtinių Tautų veikla.
Apie ateities žemės ūkį ir aplinkosaugą
Dar artėjant balsavimui Europos Parlamente dėl Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2021 – 2027 m. programinio laikotarpio, spalio 20 d. aktyviausiai dirbančios Europos ūkininkų ir kooperatyvų organizacijose (copa – cogeca) Lietuvos ir Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijos – Lietuvos žemės ūkio rūmai ir Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ drauge su Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba ir Latvijos Latgalos regiono ūkininkų asociacija, kreipėmės į Europos Parlamento narius ir priminėme, jog Baltijos šalių ūkininkai, kaip ir kitų ES šalių ūkininkai susiduria su naujais iššūkiais žemės ūkio sektoriuje – turi prisitaikyti prie greitai besikeičiančios maisto paklausos, kainų svyravimo, aplinkosauginių ir kt. direktyvų įgyvendinimo, todėl BŽŪP tiesioginės išmokos ūkininkams yra tam tikras saugumo garantas, ypač svarbus krizės laikotarpiu. Ir nors Baltijos šalys jau 16 metų yra pilnateisės ES narės, tačiau šių šalių ūkininkai, lyginant su kitomis ES narėmis vis dar gauna mažiausias tiesiogines išmokas. Šiandien Baltijos šalių tiesioginės išmokos sudaro tik 60–75 proc. Europos Sąjungos vidurkio, tuo tarpu gamybos išlaidos yra daug didesnės nei ES vidurkis ir atitinkamai sudaro 129 proc. Estijoje, 112 proc. Lietuvoje ir 113 proc. Latvijoje. Taigi, Baltijos šalių ūkininkų pajamos daug labiau priklauso nuo rinkos padėties nei kitose šalyse.
Tai reiškia, kad kiekvienas veiksmas, kurio imasi ES, yra grindžiamas Sutartimis, kurias savanoriškai ir demokratiškai patvirtino visos ES valstybės narės, tačiau apie jų laikymąsi ir vienodų sąlygų sudarymo būtinybę visoms šalims – narėms vis dar turime ne tik priminti, bet ir reikalauti, kad jų būtų laikomasi.
Spalio 23 d. Europos Parlamentas balsavo už tai, kad ES žemės ūkio politika nuo 2023 m. būtų lankstesnė, tvaresnė ir atsparesnė krizėms.
Europarlamentarai sustiprino privalomą klimatui ir aplinkai naudingas paramos sąlygas. Jie siekia, kad ne mažiau kaip 35 proc. šaliai numatyto kaimo plėtros biudžeto būtų skirta visoms su aplinkosauga ir klimatu susijusioms priemonėms ir ne mažiau kaip 30 proc. tiesioginių išmokų būtų skirta neprivalomoms ekologinėms schemoms, kurios leistų ūkininkams padidinti pajamas.
EP nariai reikalauja ne mažiau kaip 30 proc. kiekvienos ES šalies ūkininkams numatytų tiesioginių išmokų skirti kovai su klimato kaita, gamtinių išteklių tvarumo valdymui ir biologinės įvairovės saugojimui.
EP balsavo už tai, kad metinės tiesioginės išmokos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų laipsniškai mažinamos, taip pat būtų nustatytas 100 tūkst. eurų metinė tiesioginių išmokų riba.
ES valstybės jauniesiems ūkininkams remti turėtų skirti ne mažiau kaip 4 proc. tiesioginių išmokų biudžeto. Papildomą paramą galima būtų teikti iš kaimo plėtrai skiriamų lėšų, teikiant pirmenybę jauniesiems ūkininkams.
Europarlamentarai siekia parengti daugiau priemonių, kurios padėtų ūkininkams kovoti su grėsmėmis ir krizėmis. Jie pageidauja skaidrios rinkos, visiems žemės ūkio gaminiams taikomos intervencijos strategijos, taip pat konkurencijos taisyklių netaikymo aukštesniems aplinkos apsaugos, gyvūnų sveikatos ir jų gerovės reikalavimams.
Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skiriama 34,5 proc. 2020 m. ES biudžeto (58,12 mlrd. EUR). Apie 70 proc. BŽŪP biudžeto paramos skiriama nuo šešių iki septynių milijonų ES ūkių. Dabartinės BŽŪP taisyklės baigs galioti 2020 m. gruodžio 31 d. Jas turėtų pakeisti pereinamosios taisyklės, galiosiančios tol, kol Parlamentas ir Taryba susitars ir patvirtins šiuo metu vykdomą BŽŪP pertvarką. Tikimasi, kad ji galėtų įsigalioti nuo 2023 m.
Strateginių planų reglamentą europarlamentarai patvirtino, dabar laukia darbas šalies viduje diskutuoti ir susitarti, kaip ir kokiomis priemonėmis turėsime pasiekti ir užtikrinti numatytus reikalavimus.
Neturėtume pamiršti ir Lietuvos Vyriausybės priimto ir Europos Komisijai pateikto Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities 2021–2030 m. veiksmų plano (NECP), kurio įgyvendinimas pareikalaus 14 mlrd. eurų – t. y. beveik pusantro dabartinio Lietuvos metinio biudžeto.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje turime pasitvirtinę ne vieną veikimo būdą – Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga tvariai plėtrai“ (2017-12-15); Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltoji knyga (2019-02-20); Lietuvos pažangos projektas „Lietuva 2030“ (2012-05-15), tačiau liūdniausia, kad šie veikimo būdai nedera tarpusavyje. Tai ir atskleidžia, kad šalyje yra per menkas bendradarbiavimas ne tik tarp valdžios ir savivaldos institucijų, bet ir tarp valdžios institucijų.
Laukia svarbių ir Lietuvos kaimo ateičiai reikšmingų sprendimų priėmimo laikotarpis, todėl turime susitelkti pilietiškai ir visuomeniškai atstovauti ne siauriems ir savanaudiškiems siekiams, bet argumentuotai ir veiksmingai diskusijai bei palankių sprendimų žemdirbiams ir kaimo gyventojams priėmimui, nuo kurių priklausys ne tik kaimo, bet ir visos šalies ateitis.
