Tai, kad nuolatinis triukšmas kenkia sveikatai buvo žinoma ir ankščiau, tačiau jo poveikiui tirti iki pat XX a. vidurio nebuvo skiriama pakankamai dėmesio.
Vis tik oro ar vandens tarša buvo pagrįstai laikoma didesne problema, o triukšmas tebuvo ilgą laiką suprantamas kaip erzinantis nepatogumas. Tačiau pakako vos kelerių tikslingų tyrimų metų ir pradėjo aiškėti iš tiesų žudantis garso poveikis.
Kodėl šitas vedėjas veikėjas, nemoka taisiklingai tarti lietuviškai ir jo video talpinami lietuvybę platinančiame puslapyje? Gėda!
Bet nuo senų laikų žinoma, jog kinai mirties bausmei vykdyti ne kirvį ar virvę, bet būtent triukšmą naudojo. Nes labiau kankinamos mirties, ko gero, nėra.
Ko gero yra, bronzinis bulius ar ant laužo sudeginimas, akmenim užmėtymas…
Ačiū Dievui, neteko nė vienos ragauti…
O ta tuo pasižymi, jog tai labai ilgas, ne vieną parą trunkantis, visų vidaus organų nepakeliamą skausmą, jų plyšimus keliantis, per išprotėjimą į mirtį vedantis kelias.
O bronzinis bulius – tai kaip?
Bronzinis bulius greitesnė, tai tikriausiai ir lengvesne mirtis, o mirti nuo triukšmo tai neįmanoma, manyčiau, čia mirštama nuo nuovargio, kaip yra kankinimo būdas neleisti miegoti, ty pailsėti
Iš tikro sunku pasakyti, koks kankinimo būdas yra sunkiausias ir žiauriausias, reiktų pačiam išmėginti, kad aiškią nuomonę susidaryti iš patirties, daugybė yra prigalvotų kankinimo būdų, vien inkvizicijos laikais kokių tik nebuvo prigalvoję…
Be specialių mokslų, iš praktinės patirties, iš jautraus aplinkos stebėjimo tautos nusimanė, kokie garsai teigiamai (ar net gydomai) veikia gyvąją gamtą – augalus, gyvūnus, žmones. Tai ir žodynas liudija:
ridãvimas sm. (1) → 1 riduoti: Giesmėmis vadinamos taipgi ir raliavimai (ganant), ridavimai (melžiant) LTII104.
ridai̇̃ sm. pl. (4) ridavimas: Pariduok karvytę – ridų̃ pienas pats gerasai RdN.
Ne triukšmas, o malonios, svajingai nuteikiančios, raminamai veikiančios melodijos žmogui sveika.
Gal ir autizmo katastrofiškai pagausėjo, kad besilaukiančios moterys ir kūdikiai gyvena apsupti visas normas peržengiančio triukšmo (klubuose, prekybos centruose, gatvėse, darbe, daugiabučiuose – visur ,,bumčikai”, ar kt. rėksminga pseudo muzika, krūpčioti verčiantys mušamieji, automobilių, gamybinis ir kt. krioksmas).
Gal jo gerove nesirūpinanti aplinka dar motinos įsčiose priverčia vaisių gintis nuo nedraugiško, jo gerove nesirūpinančio pasaulio su jo žmogų bukinančiu, bejausmiu, nejautriu darančiu triukšmu?
Pr. a. 2-je pusėje pasaulyje gamyklose daryti bandymai – įrengti kambariai atpalaiduojančio poilsio pertraukėlėms. Juose buvo ekranas, kuriuo slinko raminamų spalvų malonūs gamtos vaizdai, skambėjo švelni muzika, o darbuotojas tuo gėrėjosi pusiau gulomis patogiuose krėsluose. Kažkas panašaus psichoterapijos seansus… Buvo stebima, ar tai apsaugo darbuotoją nuo nuovargio, mažinančio jo darbingumą.
Tačiau šiandien visa tai pakeitė bukinantis, kurtinantis ,,muzikos” triukšmas. Kuo daugiau jo girdėti verčiamas žmogus, tuo labiau įsijungia organizmo savigynos reakcijos, ir tada tenka triukšmą dar labiau stiprinti… A nepavirsime akmenimis? Gal laikas nustebinti save tyla, arba ne ausimis, o kitomis juslėmis vos pagaunama, kiekvieną ląstelę švelniai glostančia melodija?