„Specialistai atsako“ – Kultūros paveldo šventės „Heritas“ sumanymas, skirtas kultūros paveldo vertybių ir istorinių pastatų savininkams bei mėgėjams. Sumanymas, vykdomas nuo 2020 m. pavasario, siūlo gyvų patarimų naujovę – žinovų atsakymus apie pastatų tvarkymo darbus, kurie pateikiami trumpų video pasakojimų forma.
Medinė architektūra ir jos paveldas – integrali Lietuvos kraštovaizdžio bei tapatybės dalis. Tradicinėje visuomenėje medinių pastatų priežiūra ir tvarkybos darbai buvo kasdienės buities dalimi, tačiau šiandien daugelis įgūdžių yra prarasti, žinios pamirštos. Video pasakojimų tikslas – gausinti visuomenei lengvai pasiekiamas
kokybiškas žinias apie medinės architektūros priežiūrą, skatinti tvarius sprendimus, saugių ir ekologiškų medžiagų naudojimą. Medžio meistrai bei restauratoriai atsako į konkrečius Heritas sekėjų užduotus klausimus, gilinasi į individualias klausimus.
Kas yra Heritas?
Viena iš seno medinio namo problemų, nustatytų patarimų metu – susmegę pamatai, išsijudinę jų rieduliai. Dailidė, restauratorius Saulius Sakalas pataria neskubėti imtis priemonių ir pirmiausia įvertinti ar tikrai atsiradęs pastato pakrypimas yra žalingas. Kaip prevencinę pamatų apsaugos priemonę, restauratorius įvardina dirvožemio sluoksnio nukasimą (žemės paviršius neturėtų siekti apatinių rąstų vainiko) bei želdynų aplink pamatus mažinimą – kaip ir dirvožemyje, juose užsilaiko medienai kenkianti drėgmė. Restauratorė Ramunė Balandžiūnienė pasakodama apie kalkinio skiedinio, pamatų rišamosios medžiagos, restauravimą, pabrėžia skiedinio sudedamųjų dalių (kalkių, vandens, žvirgždo, smėlio, marmuro grūdelių ar miltų, plytų skaldos, anglies gabalėlių) ir naujų, restauracijoje naudojamų medžiagų suderinamumą. Restauratorė įspėja, kad savarankiškai maišydami kalkinį skiedinį naudotume pramoniniu būdu pagamintas gesintas kalkes, nes kalkių gesinimas yra pavojingas procesas.
Antrajame video pasakojime išryškėjusi problema – tarp sienos rąstų atsirandantys plyšiai. Jų užtaisymui medžio meistrai Romas Valantis bei Laimonas Bartkus siūlo rinktis natūralias, autentiškai sienų šiltinimui naudotas medžiagas – kiminus bei moliu apdrėbtus šiaudus. Platesniems plyšiams spręsti siūlomas rąstų protezavimas – sudėtinga ir žinovų įgūdžių reikalaujanti procedūra. Pasirenkant šiuolaikinius medinių pastatų šiltinimo gaminius, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį arba patarimo kreiptis į žinovus, kurie neleis pasimesti gausioje pasiūloje.
Pirmasis žingsnis tvarkant pažeistas medines konstrukcijas – perdangos sijas – tyrimai, leidžiantys nustatyti pažeidimo dydį ir pasirinkti tinkamus tvarkymo būdus. Patikimiausias, pasak L. Bartkaus, yra ardomasis tyrimas, atliekamas pragręžiant pasirinktas sijų vietas ir vertinant išbirusias pjuvenas. Kiek ir kaip išpjauti konstrukcijose rastą puvinį turėtų vertinti patyrę meistrai. Plačiau apie medienos protezavimą bei atsakymas, kodėl nereikėtų medinių sijų tvirtinti metalo kampainiais – trečiame video pasakojime, skirtame medinių perdangų sijų tvarkymui.
Ypatingai sunykusi medinio namo dalis – autentiška stogo danga. Norint ją atkurti, verta pasidomėti regioniniais ypatumais. Geriausia, bendru meistrų sutarimu, šiandien yra medinių skiedrų, tarmiškai dronyčių (S. Sakalas), danga. Tačiau medinės stogo dangos ilgaamžiškumas priklauso nuo daugelio faktorių: medienos kokybės, išdrožtos skiedros storio, meistro, dengiančio stogą, gebėjimų, stogo nuolydžio, tinkamai sutvarkytos pastato aplinkos. Stogo apšiltinimas, nors ir nebūdingas tradicinei medinei architektūrai, neatsiejamas nuo šiandienos patogaus gyvenamo arba visuomeninei paskirčiai pritaikyto namo sampratos. Tad apšiltinimui galime naudoti šiuolaikines ekologiškas priemones, pavyzdžiui, medžio vatą – pataria R. Valantis.
Daugiau atsakymų – keturiuose video pasakojimuose:
Užduoti rūpimus klausimus apie kultūros paveldo bei istorinių pastatų priežiūrą, tvarkymo darbus galima užpildžius anketą: http://inx.lv/L2Wg. Su žinovais pasitarti ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus bus galima tarptautinės kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų šventės „Heritas“ spalio 2-4 d. Atviruose ir nemokamuose renginiuose Šv. Kotrynos bažnyčioje ir Vilniaus universitete lankytojai bus kviečiami pažinti, atrasti, užmegzti pažintis, ieškoti atsakymų į svarbius klausimus ir turiningai praleisti laisvalaikį.
