Vienas dažniausių stovyklavietės atributų – laužas, tačiau ne kiekvienas žino, kur laužus kurti galima, o kur ir kada to reikėtų vengti, kad išvengtumėte grėsmės gamtai.
Laužus galima kurti tik stovyklavietėse, poilsiavietėse ir kempinguose, kur yra įrengtos ir specialiai tam išskirtos bei iš anksto parengtos vietos. Tokios laužavietės apsuptos iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona, o aplink yra pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės nėra sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.
Jei lankytojas žada kurti laužą saugomoje teritorijoje, tačiau nėra įsitikinęs, ar laužavietė įrengta legaliai, visada patariama pirmiausia paskambinti saugomų teritorijų direkcijų darbuotojams, kurie patikslins, ar tam tikroje vietoje laužą kurti yra galima.
Laužo įkūrimui galima naudoti tik pasirinkus šakų ir žabų, arba naudoti savo atsivežtinį kurą – malkas, anglis. Jokiu būdu negalima šiam tikslui kirsti medžių ar krūmų. Įkurtą laužą reikia nuolat prižiūrėti, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.
Kodėl prieš kuriant laužą būtina žinoti šiuos esminius saugaus laužo kūrenimo principus?
Liepsna, ypač sausuoju laikotarpiu, plinta itin greitai, todėl įrengus laužavietę savavališkai, visada kyla grėsmė dėl pievos ar miško paklotės padegimo, ko pasekoje žūsta ne tik ten esanti augalija ir gyvūnija, bet ir vyksta kraštovaizdžio degradacija. Blogiausiu scenarijumi gali būti uždegti ištisi miško masyvai, durpynai, žūti žmones, nukentėti pastatai ar kitas turtas.
Svarbu žinoti, kad saugomose teritorijose laužų taip pat negalima kurti bet kur. Visuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, taip pat ir draustiniuose, esančiuose valstybiniuose (nacionaliniuose, regioniniuose) parkuose ar biosferos rezervatuose, laužus kurti ir statyti kepsnines ne tam skirtose vietose – draudžiama.
Saugomose teritorijose, kurti laužus ir statyti kepsnines galima tik specialiai tam įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose (stovyklavietėse, poilsiavietėse, kempinguose). Gamtiniuose rezervatuose laužus deginti visais atvejais draudžiama, nes tai prieštarauja gamtinių rezervatų steigimo tikslams.
Laužus kūrenti yra draudžiama ir visų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.
Kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį miške yra draudžiama, išskyrus viešojo naudojimo poilsio vietose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, taip pat draudžiama mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą.
Esant didesniam negu antros klasės miškų gaisringumui laužus deginti miške ar arti miško taip pat yra draudžiama, net ir specialiai įrengtose vietose. Tai ypač svarbu užsitęsus sausrai, tada draudžiama naudotis ugnimi (kurti laužus) ne tik miške, bet ir arčiau kaip 50 metrų iki jo ribos.
Saugokite save ir gamtą – laužus kurkite atsakingai.
