Rugpjūčio 28 d., Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) pradeda veikti virtualios tikrovės meno kūrinys „Angelų takais“. Meno kūrinio pristatymui skirta spaudos konferencija vyks rugpjūčio 28 d., penktadienį, 11 val. NDG auditorijoje. Konferencijoje dalyvaus režisierė Kristina Buožytė, kūrybinis prodiuseris Vitalijus Žukas ir vienas iš meno kūrinio garso takelio autorių, pianistas Rokas Zubovas.
Režisierės Kristinos Buožytės filmas „Angelų takais“ yra virtualios tikrovės animacija. Pasak autorės, tai duoklė multimedijos meno pirmtakui ir vienam abstrakčiojo meno pradininkų Europoje Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Skambant paties Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio muzikai, trimatėje erdvėje prasideda žiūrovo pažintis su 60-ia tiek visiems puikiai pažįstamų, tiek rečiau matomų žymaus lietuvių dailininko
paveikslų. Čiurlionio kūrybą ir jo kūrinių veikėjus sujungiantis siužetas kviečia pakeliauti po menininko kurtą magišką pasaulį, iš arčiau susipažinti su paveikslų veikėjais ir jų aplinka. Pradėjęs kelionę kaip žmogus, žiūrovas netrukus supras esąs ne toks tolimas angelui, tyrinėjančiam gyvenimo, mirties ir susiliejimo su visata būsenas. Dalis Čiurlionio paveikslų eksponuojama tarptautinėje parodoje „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ NDG didžiojoje salėje, o jų interpretaciją, dar nematytą, interaktyvią, pasiūlys meno kūrinys „Angelų takais“.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – ypatingą vietą Lietuvos meno istorijoje užimantis kūrėjas, dailininkas ir kultūros veikėjas, trynęs ribas tarp skirtingų meno formų, kad sukurtų naują, savitą, kosmologija paremtą pasaulį.
Trumpametražis 360 laipsnių virtualios tikrovės filmas „Angelų takais“ 2018 m. buvo pristatytas 75-ojo Venecijos kino šventės „Biennale college cinema – Virtual reality“ programoje. 2019 m. Jungtinėje Karalystėje tuo filmu buvo pelnytas „Lumen Prize for Art and Technology“ – apdovanojimas už meno ir technologijų laimėjimus.
Filmo trukmė – 20 min. Vienu metu meno kūrinį gali stebėti iki 4 žmonių. Bilieto kaina – 10 eurų. Taikomos nuolaidos. Filmas bus rodomas iki spalio 11 d.
Filmo režisierė Kristina Buožytė, kūrybinis prodiuseris Vitalijus Žukas. Instaliacijos garso takelis: Rokas Zubovas, Filas Vonas (Phil Von), Mubinas Dunenas (Mübin Dünen), Giedrius Kriūnas. Filmą kūrė OKTA, „Natrix Natrix“ ir „Asterman“. Meno kūrinio architektas Mindaugas Reklaitis, dizainerė Laura Grigaliūnaitė.
Rengėjai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinė dailės galerija ir OKTA. Sumanymą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras, „Telesoftas“ ir „Nebula klasteris“.
Ką čia su tom “virtualiomis kelionėmis”, būtina kuo greičiau už ES lėšas statyti Dzūkijoje – Vilniuje, Druskininkuose ar Varėnoje “Čiurlionio namus”, tinkamus jo kūrybai saugoti ir eksponuoti, ir į juos sukelti visą Čiurlionį (dailininką ir kompozitorių). Kiek dar galima jį ten sovietų nukištą dvasiškai svetimame Kaune laikyti. Leiskim į Tėvynę, leiskim pas savus…
Oi Vilna, 1)Kaunas ne sovietiškas miestas, 2) ar suprantate nors per nago juodimą, kokio lygio yra M.K.Čiurlionis ir jo kūryba, kuri anot jūsų turi būti nukišta į provincija? 3) gal geriau reikalaukite lėšų muziejui Druskininkuose. Pasksitai ir gslvoji: dar vienas iš šurajevo bandos.
Supratote priešingai negu komentare parašyta. Būtent jame ir yra pasisakyta prieš Čiurlionio kaip tautos genijaus, sovietų nukišto nuo pasaulio akių į užkampų Kauną, laikymą iki šiol ir toliau jame, esant Lietuvai jau Nepriklausomai. Siūlyta muziejaus visai jo kūrybai statymą už ES lėšas labiausiai tiktų sostinėje bei kaip Dzūkijos regione esančiame Vilniuje arba gimtojoje Varėnoje, jo kūrybinių vizijų regėjimo vietoje – Druskininkuose.
Matyt, nelabai suprantate lietuviškai ar iš kokių kitų sumetimų paveiktas rašote…
Ne apie kūrybą. Kas galėtų pasakyti, kas žino, kiek jis kalbėjo ir rašė lietuvių kalba?
Kaip žinia, Čiurlionio vaikystės metais nebuvo lietuviškų mokyklų, todėl rašyti lietuviškai nesugebėdavo dažnas inteligentas, kurio prioritetai būdavo svetimos kalbos (kaip iir dabar globalistų diegiama praktika- wow). Mikalojus Konstantinas Čiurlionis suitiko su lietuvių kalbos mokytoja Sofija Kymantaite, kuri buvo ne tik jo lietuvių kalbos mokytoja, bet ir 1909 metais susituokė. Todėl Čiurlionis ir kalbejo, ir rašė ne tik lietuviškai, bet ir kitomis kalbomis- rusų, lenkų, vokiečių ir, atrodo, prancūzų..
Laiškus rašė lietuvių kalba?
– alkas.lt/2020/02/18/isleistas-m-k-ciurlionio-1892%E2%80%921906-m-laisku-rinkinys/
– baltoslankos.lt/knygos/biografijos-ir-tikros-istorijos/ciurlionio-laiskai-sofijai
Laiškai buvo lenkų kalba, tiesiog buvo taip…