Prezidentūroje – pokalbis apie žalesnę ir švaresnę Lietuvą

Liepos 24 d. Prezidentūroje vyko antrasis Prezidento Gitano Nausėdos sukviestas pokalbis „Žalia Lietuva“. Šįkart šalies vadovo patarėjai šios iniciatyvos ir „Europos žaliojo kurso“ tikslus, o taip pat finansavimo pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos galimybes aptarė su apdirbamosios pramonės sektoriaus atstovais.

Renginio, kuriame dalyvavo bendrovių „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „Akmenės cementas“, „Lifosa“, „Švyturys-Utenos alus“, „IKEA Industry Lietuva“, „Utenos trikotažas“, „Pakmarkas“ ir „Staticus“ atstovai, metu pristatyta geroji įmonių praktika. Taip pat diskutuota apie konkrečias ateities iniciatyvas, prisidėsiančias prie pagrindinių „Žalios Lietuvos“ tikslų: aplinkos taršos mažinimo ir aplinkos kokybės gerinimo, klimato kaitos švelninimo, energijos taupymo ir tausaus vartojimo, visuomeninio įsitraukimo didinimo ir aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo.

Diskusijos dalyviai daug dėmesio skyrė klausimui, kaip Europos Sąjungos inicijuojamą Teisingos pertvarkos fondą galima būtų panaudoti Lietuvos pramonės transformacijos poreikiams. Atkreiptas dėmesys, kad šią savaitę Europos Vadovų Taryboje šalims narėms sutarus dėl naujo 2021-2027 m. ES biudžeto bei Europos gaivinimo fondo paketo, Lietuva gali tikėtis iki 243 mln. eurų investicijų iš Teisingos pertvarkos fondo, taip pat papildomai lėšų iš Modernizacijos fondo ir kitų šaltinių. Šios lėšos ne tik suteikia Lietuvos pramonės įmonėms galimybę reikšmingai prisidėti prie „Žalios Lietuvos“ iniciatyvos tikslų, bet ir leidžia joms persitvarkyti bei modernizuoti savo veiklą, kuriant dar aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką.

Renginio metu taip pat išklausytas įmonių požiūris į ES politinėje darbotvarkėje keliamą klausimą dėl anglies dvideginio sienos pritaikymo mechanizmo (angl. „Carbon border adjustment mechanism“) ir jo galimos įtakos Lietuvos pramonei. Sutarta, kad ministerijos detaliau įvertins šio mechanizmo veikimą.

Diskusijos metu susipažinta su chemijos ir naftos produktų sektorių įmonių, kurių veikloje išskiriama daug emisijų, veiklos iššūkiais. Vienas iš jų – CO2 emisijų sugavimo ir saugojimo problema. Be to, atkreiptas dėmesys, kad dalis apdirbamosios pramonės sektoriaus įmonių jau šiandien taiko prie aplinkos kokybės ir klimato kaitos mažinimo prisidedančias priemones, taip pat naudoja arba planuoja naudoti elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, vis daugiau dėmesio skiria energijos taupymui ir tausiam naudojimui. Sutarta, kad lemiamą vaidmenį siekiant iki 2050 m. sukurti klimato požiūriu neutralią ekonomiką atliks naujos technologijos, todėl labai svarbu, kad Lietuvos pramonės įmonės aktyviai dalyvautų europiniuose pilotiniuose inovacijų projektuose, kas leistų padidinti transformacijos teikiamą naudą.

Pasak Prezidento patarėjų komandos, itin svarbu, kad verslo lyderiai siektų įtraukti darbuotojus, visuomenę ir atskiras bendruomenes, skatintų visus prisidėti prie aplinkai palankių pokyčių. Kai kurių įmonių išsikelti tikslai mažinti tiesiogines ir netiesiogines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas rodo, kad jos supranta pokyčių būtinybę ir imasi aktyviai veikti, prisidėdamos prie bendrų klimato kaitos mažinimo tikslų.

Diskusija surengta įgyvendinant Prezidento Gitano Nausėdos 2019 m. rudenį paskelbtą „Žalios Lietuvos“ iniciatyvą. Ja siekiama megzti dialogą ir paskatinti įvairias organizacijas prisiimti savanoriškus įsipareigojimus siekiant švaresnės ir žalesnės Lietuvos ateities.

Šalies vadovo nuomone, tik bendromis jėgomis galima transformuoti ekonomiką kuriant pridėtinę vertę mažiau kenksmingu aplinkai būdu, taip pat padaryti gamtos apsaugą, taršos mažinimą ir klimato kaitos stabdymą neatsiejama Lietuvos žmonių kasdienio gyvenimo dalimi.