Besiplečiant interneto prieigai ir naujoms technologijoms, studentams tapo sunku atsispirti galimybei savo darbuose panaudoti medžiagą, paimtą iš interneto ar kitų informacijos šaltinių. Tačiau efektyvių autorystės vagysčių kontrolės ir užkardymo priemonių atsiradimas tapo revoliucija mokslinių darbų srityje, leidusi ne tik dėstytojams įsitikinti studentų darbų autentiškumu, bet ir patiems studentams pataisyti sąmoningai ar nesąmoningai nukopijuotas mokslinių darbų vietas.
Anot įmonės „Švietimo inovacijų institutas Plagiatas.lt“ vadovo Artūro Vinckevičiaus, tarptautinės plagiato aptikimo sistemos Plagiarismhunt.com, kurios dalis yra Plagiatas.lt sistema, šių metų sausio mėnesio duomenimis, Lietuvos studentų neteisėto duomenų pasisavinimo tikrinimų, tenkančių vienam studentui, skaičius yra vienas aukščiausių tarp Europos šalių.
„Pavyzdžiui, Italijai tenka tūkstantis užklausų dėl plagiavimo 1 mln. gyventojų (iš 60 mln. šalies gyventojų gauta 61 tūkst. užklausų, susijusių su plagiato aptikimu). Tuo tmetu Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 4400 užklausų (iš 2,7 mln. gyventojų gauta 12 tūkst. užklausų)“, – sakė A. Vinckevičius.
Jo teigimu, mūsų kaimyninėje Latvijoje 1 mln. gyventojų tenka 2600 užklausų, tad, galima sakyti, kad Latvijos jaunimas taip pat rūpinasi savo darbų originalumu (iš 1,9 mln. gyventojų gauta 5 tūkst. užklausų susijusių su plagiato aptikimu).
„Kaip teigiamą pavyzdį dar galima paminėti Vokietiją: 1800 užklausų/mln. gyventojų (iš 83 mln. gyventojų gauta 150 tūkst. užklausų, susijusių su plagiato aptikimu). Negausiai aptikimo sistemomis naudojasi Ispanijos akademinis jaunimas: 1700 užklausų/mln. gyventojų (iš 47 mln. gyventojų gauta 80 tūkst. užklausų). Taigi, akivaizdu, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos studentai ypač atidžiai tikrina savo mokslinius darbus – šis jaunimo rūpestis išties sveikintinas“, – pridūrė Plagiatas.lt vadovas.
