Žmonių izoliavimo laikas galės būti pratęstas

Seimas priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis tikimasi sudaryti sąlygas užkirsti kelią staigiam COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui.

Įstatyme įtvirtintas ilgesnis izoliavimo ar hospitalizavimo vengiančių asmenų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo be teismo sprendimo terminas visoje Lietuvos teritorijoje dėl ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbus karantiną. Tokiais atvejais būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas galės būti taikomas be teismo sprendimo, kol asmuo taps nebepavojingas kitiems asmenims, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

„Yra labai paprastas paaiškinimas, kodėl vis tiktai toks terminas. Tai yra susiję su tuo, kad mes negalime kiekvieno užkrato nuspėti ir prognozuoti. Anksčiau, matyt, remiantis tuometine egzistavusia praktika arba žinojimu, tos septynios dienos buvo pakankamos. Dabar kalbame apie vieno mėnesio būtinybę“, – pristatydamas projektą sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Ministras pabrėžė, kad vienas mėnuo galės būti taikomas tik Vyriausybei priėmus sprendimą, kad kitų taikomų užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių neužtenka siekiant užkirsti kelią kilti šios užkrečiamos ligos protrūkiui arba epidemijai, arba jau yra kilę šios užkrečiamos ligos protrūkis ir (arba) epidemija.

Nustatyta, kad sprendimus dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo karantino metu priima gydytojas, o į teismą dėl jo pratęsimo kreipsis asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimai dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo turės būti pagrįsti.

Reglamentuota, kad policija būtinai izoliuojant ar būtinai hospitalizuojant asmenį bus pasitelkiama tik prireikus.

Taip pat patikslinta, koks asmuo laikomas nebepavojingu kitiems asmenims –tai asmuo, nuo kurio nebegali užsikrėsti kiti asmenys.

Įstatyme įtvirtinta teisė Vyriausybei karantino metu riboti žmonių susibūrimus bei judėjimą siekiant išvengti pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo.

Nustatyta, kad visoje Lietuvos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti šias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu: riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius žmonių susibūrimus institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose ir viešose vietose; riboti arba laikinai uždrausti gyventojų keliones ir transporto priemonių judėjimą Lietuvos teritorijoje, atvykimą į Lietuvos teritoriją ir išvykimą už jos ribų; taikyti laikiną gyventojų perkėlimą (evakuaciją) iš karantino teritorijos, išskyrus, kai karantinas paskelbtas visoje Lietuvos teritorijoje.

Įstatymas priimtas už balsavus 90, nė vienam nebuvus prieš, susilaikius 8 Seimo nariams.