Vasario 28 d. Prezidentūroje įvyko Aplinkos ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija organizuojama konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“. Joje dalyvavo įvairių visuomenės grupių atstovai, už šį sektorių atsakingos valstybės institucijos, mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos, privačių miškų savininkai.
Diskusijoje buvo aptartos Lietuvos miškų politikos kryptis ir iššūkiai po 2020 metų. Šiais metais baigiant galioti Nacionalinės miškų ūkio strategijos sektoriaus plėtros programai, buvo kalbama apie naujo miškų politikos strateginio dokumento turinį, kuris būtų atsižvelgta į šiandienos visuomenės poreikius miškams, aplinkosaugos problemas ir klimato kaitos iššūkius.
Konferencijoje diskutuota apie alternatyvius miško naudojimo planavimo modelius ir galimybes atliepti šiandienos visuomenės poreikius miškams, aptarti svarbūs gamtosaugos ir miško panaudojimo subalansavimo klausimai, kalbėta apie socialinio ir kultūrinio miškų vaidmens šiandienos visuomenėje pasikeitimus. Konferencijoje apsilankęs Prezidentas Gitanas Nausėda domėjosi ir Punios šilo apsaugos klausimais.
„Aš šiandien nesuprantu, kas darosi Lietuvoje. Nesuprantu, kur dingo mūsų senosios religijos požymiai, kur medis buvo kažkas tai tokio daugiau nei tik medis. Dabar aš matau miestuose, ištisuose miestuose, tiesiog nebespėju jau sekti – Gargždai, Klaipėda, Šiauliai… Kažkas baisaus“, – penktadienį Prezidentūroje vykusioje diskusijoje kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda teigė, kad Punios šile „turi būti nutraukta bet kokia veikla kertant medžius ir galbūt net iki minimumo apribotos žmonių teisės ten kažką daryti, net uogavimo ar grybavimo prasme“.
Kreipdamasis į aplinkos ministrą Kęstutis Mažeika jis priminė, kad pirmajame susitikime ragino spręsti Punios šilo klausimą.
Diskusijoje dalyvavusių ekspertų teigimu, šalies miškai yra bene pagrindinė ekosistema, galinti reikšmingai prisidėti prie ambicingų Lietuvos įsipareigojimų vykdymo švelninant klimato kaitą, savo gebėjimu kaupti anglį tiek augančiuose medžiuose, tiek ir ilgaamžiuose medienos produktuose.
Diskusijoje buvo ieškoma sprendimų, kaip panaudoti medienos išteklius duodant kuo didesnę ekonominę naudą valstybei ir miško savininkams, tuo pačiu atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkius.
Prezidentas ir jo komanda skiria didelį dėmesį Lietuvos miškų politikos klausimams. Pirmoji diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“ suteikė galimybę visoms visuomenės grupėms, net ir turinčioms visiškai skirtingą požiūrį, kalbėtis ir ieškoti bendrų sprendimų dėl Lietuvos miškų ateities.
Diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 m.“ Aplinkos ministerija pradėjo renginių ciklą, skirtą miškų politikai po 2020-ųjų.
Nebus miškų – nebus miškinių. Ko daugiau reikia ?
Ką tada skelbėme Lietuvai esant labai svarbiu?
Gal tai buvo neteisingas užmojis? Tai kodėl IŠDUODAM ??? Išduodam ir mūsų lopšį – gamtą, ir tuos, kas žuvo, Sąjūdį ir Lietuvą gindamas.
O čia šis bei tas malonaus iš Sąjūdžio laikų – gal nematėte:
h t t ps://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuva/baltijos-kelia-surenge-ir-paryziuje-1731143/