Sausio 18 d. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas kartu su Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutu rengia mokslinę konferenciją „Tarp likimo ir pasirinkimo: transkultūrinė perspektyva“. Konferencija vyks Vilniaus Universiteto (VU) Konfucijaus instituto Didžiojoje Konfucijaus auditorijoje, M. K. Čiurlionio g. 21, II korpusas (vidiniame kieme, įėjimas per VU Geomokslų fakultetą).
Tai pirmoji tarpdalykinė mokslinė konferencija Lietuvoje, kurioje siekiama įvairiais aspektais ir žvelgiant iš skirtingų mokslų perspektyvų aptarti likimo fenomeną. Konferencijoje bus svarstomi nuo seniausių laikų keliami klausimai: kaip likimas buvo suprantamas įvairiose pasaulio kultūrose?
Juk visose tradicijose egzistavo tam tikra samprata, aiškinusi kas ir kaip veikia žmogų jo gyvenimo kelyje (fatum, karma, ming, al-qadar, khuvi zayaa). Tokia jėga neretai buvo net deifikuojama ir personifikuojama (Tychė, Moiros, Tianming, Fortuna, Lakšmė, Laima ir kt.). Vakarų filosofijoje ir teologijoje nuolat plėtojamos laisvos valios ir determinizmo sampratos. Bet ar šios sąvokos padeda suprasti kas yra „likimas“?
Tai fatalistinė koncepcija ar vis dėlto ji palieka vietos atsitiktinumui, sėkmei? Ar visose gyvenimo aplinkybėse žmogus turi pasirinkimo galimybę? O jei taip, tai kiek ji yra plati ir apčiuopiama? Galiausiai, koks gi vaidmuo tenka žmogaus atsakomybei už savo egzistencinius sprendimus ir kaip jis gali būti tam deramai motyvuojamas?
Šiuos ir panašius klausimus diskutuos ir savo požiūrį ir tyrimus apie įvairius likimo ir pasirinkimo santykio aspektus pateiks praktikuojantys psichologai ir kultūrinių tradicijų tyrinėtojai orientalistai, filosofai, religijotyrininkai, etnologai.
Dalyvavimas nemokamas, dalyvio registracijos nėra.
Konferencijos rengėjai: Prof. Audrius Beinorius (VU ATSI), Rimvydas Budrys (HEPI).
Pasirinkimo laisvę turi tik brandžios asmenybės. Jie visada pasirenka Gėrio pusę. Jų beveik nebeliko. Ruja paklūsta instinktams. Protas ten tarnauja instinktų tenkinimui. O kai ruja išnaudoja Protą savo instinktams tenkinti – gero nelauk. Instinktai priklauso gamtai, o gamtoje nėra, nei doros, nei atsakomybės. Likimas Gamta, ar Dievo dovana ?
Brandūs Homo sapiens, gyvenantis gamtoje, prisiima atsakomybę už santykius su ja. O tuos, kurie gamtos atžvilgiu atsakomybės neprisiima, t. y. prieš brandžius Homo sapiens elgiasi nedorai, reikia auklėti. Gamta žmogui yra jos dievybių dovana. Tokia, pavyzdžiui, yra likimo deivė Laima – ji pagal vietą dovanoja sėslų klimatą, su kuriuo ir susijęs žmogaus likimas. Kai sąlygos pasikeičia (pvz. ilgalaikis atšilimas/atšalimas), žmogus keliasi sėsliai gyventi į naują geografinę zoną, kur jo likimas būna analogiškas senajam.
Taip baltams buvo nutikę daug tūktančių metų atgal, kai, ėmus šalti, reikėjo keliauti su tarpiniais sustojimais į Afriką – ji tinkamai buvo atvėsus ir (iš)likimo sąlygos buvo tos pačios kaip ir prie Baltijos. Kai ėmė šilti, reikėjo eiti (aiti) su tarpais atgal, kol deivės Laimos suteiktos mums (iš)likimo sąlygos vėl tapo tos pačios, kaip ir išeinant. Todėl ir liko po sugrįžimo istorikų mums prikabintas toks labai jau kilmingas lotyniškas vardas “aestis” – aisčiai. O pats ėjimas pirmyn ir atgal gražiai atsispindi pasakos “Eglė žalčių karalienė” tekste (žr. per google XVII. EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ – KELIONINIS LIETUVIŲ EPAS). Beje, konferencijos dienotvarkė neatsidaro. Parašykite, prašau, nors kada ji prasideda. Ačiū.
”.. istorikų mums prikabintas toks labai jau kilmingas lotyniškas vardas “aestis” – aisčiai.” O Aestis daugiau susijęs su Esti , ar su Estija ?
Estija, kurią XIII a. pradžioje sudarė 8 žemės, įvardinta Estija (est. Eesti), o romantiškas vardas Aistis, kaip ir Estijos pavadinimas yra bendras visam Baltijos kraštui. Šį vardą mums padovanojo Pitėjas (Phyteos) iš Masilijos (Marselio), kuris 320 m. p. m. e., apiplaukęs Europą, aprašė Ostiaioi (ostinioi) tautą, kuri gyvena „šaltoje šalyje”. Pitėjo pasakojimu rėmėsi graikų ir romėnų geografai. K. Tacitas I m.e. amžiuje. 98 m. rašė Aestii – Aestiorum gentes, kurie garbina Dievų motiną.
V. Balsui: su Eistija. Dėkoju.
O ši sritis?
Kelios pastabos apie Lietuvos valstybės kultūros viziją
– delfi.lt/kultura/naujienos/kelios-pastabos-apie-lietuvos-valstybes-kulturos-vizija.d?id=83226695
Žemynai: atsakymas glūdi XVIII. ISTORIJA PAREINANT Į LIETUVĄ paveikslų dinamikoje.
1179 m.pr.m.e. Santarini (anot Platono – Atlanto) Saloje įvyko keliasdešimt kartų galingesnis ugnikalnio sprogimas, nei 1887 metais Krakatau saloje! Visas Viduržemio jūros regionas ilgam
laikui buvo išvestas iš rikiuotės.
Egiptas nuo to laiko mena SUIRUTĖS LAIKOTARPĮ!
Pasaulis ir dabar šią tragediją mini “TROJOS KARO” vardu! .
Tačiau anų laikų MOKSLININKAS KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS šią katastrofą buvo numatęs iš anksto ir net gebėjęs, apie ją, pranešti APLINKINIAMS GYVENTOJASMS iš anksto!
Dar daugiau! Gyventojai spėjo palikti APLINKINES VIETOVĘS ir persikelti net į TRAKUS.
Mūsų laikų archeologai Santarinį saloje aptiko tiktai “vienos kiaulės” palaikus!
Tai liudija, kad mūsų protėviai ne tiktai pažinojo GAMTĄ bet ir LIKIMO “išdaigas” !
Mūsų gi mokslininkai negeba pažinti net Trečiąjį ir Ketvirtąjį Žemės ašies fizinius judėjimus!