Žygis į 2019 metų Lietuvos rekordus prasidėjo 2018 m. gruodžio 31 d. Būtent tos dienos vakarą Kaune gyvenantis švėkšniškis Kęstutis Pricevičius pasinėręs į Baltijos jūros bangas maudynes baigė tik sulaukęs Naujųjų metų, t. y. 2019 m. sausio 1 d. Taip K. Pricevičius tapo pirmuoju 2019 metų Lietuvos rekordininku, o kartu ir daugiausia kartų atviruose vandenyse dalyvavusiu Naujametės nakties maudynėse, nes šis „ruonis“ aštuntą kartą 2001–2004, 2008–2010, 2017, 2019 metais iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d. Naujuosius Metus sutiko pasinėręs atviruosiuose vandenyse.
Siekiant rekordų pasinerti galima ne tik į bangas, bet ir į ledus. Tai padarė vilnietis Modestas Stumbrys. Jis buvo pasinėręs į ledus, tiksliau ilgiausiai buvo apsigaubęs ledu Kauno alaus daryklos „Genys Brewing Co“ patalpoje. Esant ledo temperatūrai -5,0 °C M. Stumbrys buvo 30 minučių ir 4,10 sekundes.
Taip pat verta paminėti ir kitą „šaltą ir vandeningą“ rekordą, pasiektą ant kelto „Nida“, plaukiojančio tarp Klaipėdoje Senosios perkėlos (Šiaurinis ragas) ir Smiltynės. Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti ant šio kelto buvo išskleista didžiausia laivo vėliava. 91,26 m² ploto, 16,9 m ilgio, 5,4 m pločio geltonos, žalios ir raudonos spalvų tautinės vėliavos tentą pagal AB „Smiltynės perkėla“ sumanymą gamino UAB „Klaipėdos tentai“. Norint pamatyti kitą rekordinę vėliavą, žvilgsnį teko nukreipti į dangų, nes Marijampolės parašiutininkų klubo sportininkas Vytautas Gustaitis Europos AN-2 lėktuvų sąskrydžio ir tarptautinės aviacijos šventės, skirtos Lietuvos aviacijos 100-mečiui bei Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo veiklos 100-mečio proga rugpjūčio 10 d. ore išskleidė didžiausią kada nors parašiutininkų išskleistą vėliavą. Ši Lietuvos Respublikos valstybės vėliava buvo 302,7 m² ploto, 22,64 × 13,37 m dydžio.
2019 metais minint Maskvoje fašistų ir komunistų Europos pasidalijimo ir slaptųjų protokolų pasirašymo aštuoniasdešimtmetį bei „Baltijos kelio“ 30-metį registruoti keli rekordai. Tai didžiausia radijo imtuvų dekoracija, sukurta koncertiniam renginiui Vilniaus Katedros aikštėje. Ji sudaryta iš 2145 žmonių dovanotų radijo imtuvų ir buvusi 19,2 m pločio, 16,6 m aukščio bei pati priminė radijo imtuvą, kaip informacijos gavimo priemonę, 1989 m. rugpjūčio 23 d. protesto renginyje „Baltijos kelias“.
Simboliškai ir tiesiogine šio žodžio prasme „Baltijos kelias“ 2019 m. buvo kilstelėtas dar vienu laipteliu aukštyn, mat rugpjūčio 23 d. Gataučių k. (Joniškio r.) „Baltijos kelio“ 30-mečio ir festivalio „Saulėtosios naktys“ metu 101 žmogus sudarė ilgiausią dviaukštę žmonių grandinę. Ji buvo 51 m ilgio. O draugiškumas ir meilė atsispindėjo masiškiausiame grupiniame apsikabinime. Marijampolėje „Cukrinio festivalio“ metu birželio 1 d. apsikabino 159 žmonės.
Reikia pasidžiaugti Kauno klinikų medikų rekordu. Gegužės pabaigoje po 22 nėštumo savaičių gimė mažiausias pasaulyje naujagimis –350 g masės, 25 cm ūgio mergaitė. Jos gyvybė ne tik, kad buvo išsaugota, bet po 5 mėnesių ji svėrė jau 3,5 kg ir iš klinikų buvo išrašyta į namus. Tokio amžiaus ne tik gyvas, bet ir sveikas naujagimis rodo Lietuvos medikų pasaulinio lygio kvalifikacijos patvirtinimas, tik deja jų atlyginimai toli nuo kitų kraštų tokios ar panašios kvalifikacijos medikų.
Europos rekordą 2019 metais pagerino vilnietis Virginijus Sinkevičius. Jis būdamas 29 metų 23 dienų amžiaus tapo jauniausiu Europos komisijos nariu. Eurokomisaru V. Sinkevičius patvirtintas lapkričio 27 d., pareigas pradėjo eiti gruodžio 1 d. Dabar jis yra atsakingas už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą. Kitas, taip pat vilnietis, tapo vyriausiu iš Lietuvoje pasiūlytų Europos komisijos narių. Baigdamas kadenciją Eurokomisaras, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis lapkričio 30 d. buvo 68 metų 9 mėnesių 21 dienos amžiaus. Į Europos parlamentą vykę rinkimai taip pat atnešė rekordą pavadinimu daugiausia kartų išrinkti Europos parlamento nariais. Jais jau po trečią kartą tapo Vilija Blinkevičiūtė, Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskichas.
Nesukdami galvos politiniais rekordais, geriau sukime gimnastikos lankus taip, kaip suko penkiolikametė kaunietė Marija Zobovaitė atidarant VI-ąją paukščių ir gyvūnų parodą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos parodų paviljone Ji sausio 19 dieną 8,28 sekundes suko daugiausia – 48 lankus. Nuo šiol ji įrašyta ne tik į Lietuvos rekordų knygą, bet ir į Lietuvos vaikų rekordų knygą. Be minėto rekordo parodoje registruoti dar trys. Tai gausiausias – 501 eksponato – naminių paukščių statulėlių rinkinys, surinktas Natalijos Domarkienės iš Juknaičių (Šilutės r.), gausiausias balandžių statulėlių rinkinys – 250 eksponatų – surinktas palangiškio Reinoldo Liaudansko, o taip pat gausiausia vaikų piešinių paroda. Joje buvo galima pasigrožėti konkurso „Mes mylime gyvūnus“ dalyvių 8259 piešiniais.
Pratęsiant meno kūrinių ir kolekcionavimo rekordų apžvalgą, būtina paminėti vilniečio Arno Jurskio surinktą gausiausią Adomo Galdiko tapybos darbų kolekciją. Ją sudaro 132 tapytojo, grafiko, scenografo A. Galdiko tapybos darbai, tapyti 1918–1969 m. Kitas kolekcininkas žeimiškis tautodailininkas Artūras Narkevičius ne tik surinko gausiausią suvenyrinių kaukių rinkinį, sudarytą iš 2200 suvenyrinių kaukių, parodytą Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name, bet ir iš obels medienos išdrožė mažiausią – 18 mm aukščio, 16 mm pločio, 10 mm storio kaukę. Dar kiti įvairių įdomybių rinkėjai taip pat registravo kelis savus rinkinius ar kolekcijas ir jos tapo pripažintos Lietuvoje gausiausiomis. Pavyzdžiui gausiausias aviamodelių rinkinys, sudarytas iš 1020 stendinių 1:72 mastelio aviamodelių, rodytas Lietuvos aviacijos muziejaus salėse, surengtoje parodoje „Orlaivių raidos istorija“, skirtoje Lietuvos karo aviacijos šimtmečiui paminėti. Gausiausią dekoratyvinių dramblių kolekciją, sukauptą per 30 metų ir sudarytą iš 1660 dramblių statulėlių, surinko tauragiškiai Regina ir Silverijus Statkai. Gausiausią delfinų tema kolekciją, sudarytą iš 3720 delfinų pavidalo arba delfinus vaizduojančių daiktų iš 55 šalių, per 19 metų surinko vilnietė Aušra Šaltenytė. Jos kolekcijoje seniausias eksponatas yra IV–III a. pr. m. e. bronzinis delfino pavidalo Olbijos pinigas.
Išskirtiniais rekordais pasipildė Lietuvos vaikų rekordų knyga. Į ją įrašytos jauniausios seklės – Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos trečiaklasės Austėja Zemkutė ir Goda Kvietkauskaitė. Jos, pamačiusios automobilio kliudytą senolę, ne tik nesutriko, bet telefonu nufilmavo iš įvykio vietos nuvažiuojantį automobilį, padėjo parkritusiai moteriškei ir iškvietė pagalbos tarnybas. Kitas vaikų rekordas pralenkė suaugusiųjų pasiekimus. Pavilnio Pagrindinės mokyklos mokiniai 16-mets Aleksejus Kurilčikas ir 15-metis Danielas Kolobovas Pavilnio soduose (Vilniaus m.) per keturias savaites nulipdė aukščiausią – 6,7 m aukščio – senį besmegenį.
Nutirpus sniegui, balandžio 12 d. Kauno specialiosios mokyklos kieme iš džiovintų augalų, surinktų Kauno specialiosios mokyklos, Prienų ,,Revuonos“ pagrindinės mokyklos, Kalvarijos gimnazijos, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokinių, surišta aukščiausia – 12,36 m aukščio – verba, o specialiai prie Švėkšnos (Šilutės r.) bažnyčios pastatytas Velykų medis buvo papuoštas 32 099 tuščiaviduriais margučiai. Taip asociacija „Švėkšniškių sambūris“ pagerino buvusį daugiausia ant medžio margučių rekordą.
Akis džiugino ir kiti rekordiniai darbai, tokie kaip didžiausias drožinys-paveikslas. Tai 3 m ilgio, 1,5 m aukščio, 30 cm erdvinio gylio panoraminis batalinis horeljefas „1919. Radviliškio kautynės“, sukurtas radviliškiečio tautodailininko Edmundo Gaubo. Jis skirtas Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus 100 metų sukakčiai paminėti. Drožinyje-paveiksle yra 36 kautynių dalyvių išdrožti atvaizdai, iš jų 16 skulptūriniai. Įdomus meno kūrinys, o kartu ir didžiausias parašas papuošė Palangos koncertų salės fasadą. Tai 6,96 m ilgio, 1,19 m aukščio dainininko, dainų tekstų autoriaus Stasio Povilaičio parašas, atidengtas birželio 1 d. O pagal Vytenio Urbos sumanymą, Alidas Jackūnas pagamino didžiausią gitarą. Ji yra 5,81 m bendro ilgio, 2,15 m korpuso pločio, su 2,58 m ilgio grifu, 91 cm ilgio galvute ir 51 cm skersmens rezonansine anga. Šešiastygė gitara pristatyta Tautų mugės metu Vilniuje rugsėjo 14 d. Dabar ji saugoma restorane „Marceliukės klėtis“ Vilniuje.
Be minėtos gitaros, muzikinių rekordų būta ir kitokių. Jonavietis Antanas Kirvelevičius „subūrė“ didžiausią vieno žmogaus orkestrą. Šis atlikėjas įvaldęs ir vienu metu groja 11 muzikos instrumentų. Tai armonika, armonikėlė (lūpinė), 2 skirtingi būgnai, cimbolai, gitara, lėkštės ant būgno, lėkštė ant stovo, metalofonas, varpelis ir žvangutis. Be to jis sukūrė ir groja didžiausia – 2 oktavų, 12 suderintų taurių stiklo arfa. Grojant muzikai, prasideda šokiai. Kai Vilniaus universiteto įkūrimo 440-ųjų metinių proga šokiui pakvietė liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“, tai daugiausia – 279 šokėjai iš 11-os šokių kolektyvų šoko grandskverą, o tarptautinės šokio dienos proga choreografė Eglė Misiukevičiūtė ir šokių grupės „Arabeskas“ vadovė Daina Misiukevičienė pakvietė bendram šokiui daugiausia sąspiečio šokėjų. Tuomet balandžio 30 d. Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje sąspietį šoko 604 darželinukai, mokiniai, šokių kolektyvų nariai ir Vytenio bataliono kariai.
Į Lietuvos rekordų knygą įrašomi visi su Lietuva susiję pasiekimai, todėl buvo įrašytas JAV Los Andžele lituanistinės šv. Kazimiero mokyklos išorės sieną spalio 6 d. papuošęs Nepriklausomybės akto signataro, švietėjo ir kultūros veikėjo Mykolo Biržiškos portretas, sukurtas vilnietės dailininkės Jolitos Vaitkutės iš daugiau nei 1,5 tūkst. įvairaus dydžio išpjautų medinių lietuviško raidyno raidžių. Jis yra 5,742 m² ploto, 1,98 × 2,9 m dydžio, todėl pripažintas didžiausiu raidžių portretu.
Pasižvalgę po JAV pažvelkime į tolius iš aukščiausio apžvalgos bokšto, pastatyto Birštone Nemuno kilpų regioniniame parke ant Birštono atragio 92,50 m virš jūros lygio pramoginei Nemuno kilpų regioninio parko ir Birštono kraštovaizdžio apžvalgai Į bokšto apžvalgos aikštelę veda 300 laiptelių su 6 tarpinėmis poilsio aikštelėmis, o jis pats yra 51 m aukščio, 45 m apžvalgos aikštelės aukščio. Na, o dabar leiskimės žemyn taip, kaip leidžiasi Rolandas Paksas. Jis, jau minėtoje tarptautinėje aviacijos šventėje, skirtoje Lietuvos aviacijos 100-mečiui bei Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo veiklos 100-mečiui paminėti, o taip pat Europos AN-2 lėktuvų sąskrydžio proga Kauno aerodrome lėktuvu Jak‑50 praskrido pro žemiausią – 7 m aukščio, 15 m pločio – arką. Būtina priminti, kad skrydžio metu lėktuvo greitis buvo apie 280 km per valandą. Kitas nedaug vietos reikalaujantis rekordas pasiektas Panevėžyje rugsėjo 7 d. Renaldo Šeinausko 4,2 m ilgio automobiliu „BMW E36 Compact“ siauriausiame tarpe apsisukus automobiliu. Apsisukimo automobiliu 360° kampu veiksmui jam teprireikė 6,7 m tarpo.
Kiti važiuotojai nustebino sveiku judriu gyvenimo būdu. UAB „Arimex“ turinti apie 90 darbuotojų paragino juos į darbovietę birželio 3 d. atvažiuoti dviračiais ir net 51 darbuotojas atmynė į Kirtimus (Vilniaus m.), pagerindami ankstesnį rekordą – daugiausiai dviračiais į darbovietę atvykusių darbuotojų. Be to spalio 22 dieną, kai daugelyje pasaulio šalių švenčiama Riešutų diena, UAB „Arimex“, užsiimanti riešutų, džiovintų vaisių ir valgomųjų sėklų paruošimu bei prekyba, surengė pirmąjį Lietuvos pistacijų gliaudymo čempionatą. Jo metu vilnietė Monika Andrijauskaitė per 1 minutę prigliaudė daugiausia – 29 pistacijų branduolius. Šiame čempionate iš dalyvavusių vaikų per skirtą laiką daugiausia 19 pistacijų branduolių prigliaudė dvylikametė Vilniaus Žvėryno gimnazijos gimnazistė Kotryna Kuoraitė ir buvo įrašyta į Lietuvos vaikų rekordų knygą.
Kartais laisvalaikiu sukuriami daiktai tampa rekordiniai. Pavyzdžiui, Kauno Šančių mokykla kartu su kitų Kauno ugdymo įstaigų mokiniais iš spalvotų tekstilės atliekų juostelių per mėnesį, pavadintą „Be patyčių“, nupynė ilgiausią – 5,01 km ilgio pynę, o pagal Vilniaus lopšelio-darželio „Rūta“ mokytojos-ekspertės Ritos Stulpinienės sumanymą, Pasaulinę širdies dieną renginyje „Oranžinė šypsenos diena“, įvykusiame rugsėjo 27 d. Vilniaus Vingio parke, 28 švietimo įstaigų vaikai iš pagražintų 5–10 cm skersmens akmenų sudėliojo didžiausią – 4,8 m skersmens, 6 vijų Archimedo spiralę. Vairuotojai taip pat dėliojo, tik ne iš akmenų, o iš savų automobilių, todėl Baltijos šalių „Volvo“ automobilių savininkų pramoginiame renginyje, vykusiame poilsiavietėje „Daugų sala“ (Alytaus r.), pagal Antano Ulicko, Roko Balsevičiaus ir Liutauro Vaižgėlos sumanymą, iš 254 lengvųjų „Volvo“ automobilių, sustatytų dviem eilėm, buvo sudarytas šios markės automobilių ženklas. Jis buvo 92 m skersmens su 113 ilgio „strėle“, todėl pripažintas didžiausiu iš automobilių sudarytu ženklu. Išskirtinį kelio ženklą, nurodantį kryptį į plaktukų muziejų sukūrė Saulius Matusevičius. Plaktuką vaizduojanti skulptūra, padaryta iš suvirintų metalo strypų kaip nuoroda į Degaičių k. (Vilkaviškio r.) jo paties įkurtą plaktukų muziejų ir yra didžiausia įrankio skulptūra. Pats plaktukas yra 3,89 m aukščio, o su mūro pagrindu 5 m aukščio, 3,26 m pločio.
Po įvairių darbų verta atsipalaiduoti ir, žinoma, išsimasažuoti. Masiškiausias masažas surengtas „TrenkTuro“ žygio „Nemuno kilpomis ’19 su Gjensidige“ dalyviams. Tuomet 88 masažuotojai ir kineziterapeutai ant tam skirtų masažinių gultų, kilimėlių bei kėdžių 15 minučių masažavo 88 savanorius Birštono „Eglės sanatorijoje“.
Visi mėgstame skaniai pavalgyti, todėl Kaune mugėje „Pavasaris 2019“ per 4,5 valandos, vadovaujant restorano „KaravanSarai“ vadovui Dariui Lileikiui ir dviem uzbekų virėjams specialiame, atgabentame iš Uzbekistano 1,02 m skersmens, 37 cm gylio, 225 litrų talpos puode – kazane, buvo išvirtas didžiausias – 213,55 kg masės arba 610 porcijų plovas, Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus konditerių specialybės šešios mokinės su mokytojomis Ingrida Vaišnoriene ir Ginta Marčenkiene minint Draugo dienos proga sustingdė 223 litrų tūrio, 87,4 cm ilgio, 42,4 cm pločio, 65 cm su papuošimais aukščio didžiausią želė.
Tad dar kartą pakelkime akis į dangų ir įsivaizduokite kaip vienu metu skrenda 78 diskai (lėkštės). Masiškiausias diskų skraidinimas įvyko „Skraidančiojo disko žaidimų šventėje“ Vilniaus Vingio parke arba įsivaizduokite kaip nuo Palangos jūros tilto vaikų gynimo dienos ir kurorto šventės „Myliu Palangą 2019“ metu kyla į dangų 2129 pašto balandžiai. Tai buvo masiškiausias balandžių skraidinimas.
Kalėdos ir Naujieji metai neįsivaizduojami be papuoštų eglučių. Tik gaila medelį kirsti, todėl Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultete buvo sukurta aukščiausia primenanti papuoštos Kalėdų eglutės batų dekoracija. Ji yra 3,7 m aukščio, 7,6 m apimties, puošta įvairiaspalviais 763 batais, o aukščiausią sagų dekoraciją – beveik 3,5 m aukščio, grąžintą apie 115 tūkst. įvairiaspalvėmis sagomis Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekos kieme sukūrė Paupių bendruomenės nariai.
Suprantam, kad be šių rekordų registruota daugelis kitų. Juos galite pamatyti www.rekordai.lt, todėl 2019 metus galima vadinti nuostabių ir kaip visada neįtikėtinų rekordų metais. 2020 metai ypatingi tuo, kad yra dviejų dvejetukų, dviejų nulių dviejų dvidešimtukų ir net trijų vienetukų metai. Tai Lietuvos rašytinės istorijos 1011-ieji metai. Tikėkimės, kad jie bus dar įspūdingesni ir nudžiugins naujais neįtikėtinais rekordais.
Labai gera ir vertinga knyga