Vienerius metus nevykusi šventė „Mėnuo Juodaragis“ paskelbė naujo vyksmo datas 2020 metais. 22-ąjį kartą rengiama nepriklausoma savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė palydės vasarą 2020 m. rugpjūčio 27 – 30 d. Šventė vėl vyks įspūdingos gamtos apsuptyje – Dūburio ežero saloje, Zarasų rajone. Gruodžio mėnesį pradėti platinti pirmieji šventės bilietai, juos iki metų pradžios lankytojai gali įsigyti už pačią palankiausią kainą.
„Ateinančią vasarą bus praėję dveji metai nuo paskutinio „Mėnesio Juodaragio“ ir net treji nuo to laiko, kai 2017-aisiais „didžioji“ šventės versija vyko Dūburio saloje. Tad mus stipriai veikia tiek juntamas šventės publikos ilgesys, tiek laukiantys nauji iššūkiai, bei kupeta naujų sumanymų, kuriuos maga įgyvendinti,“ – sako renginio vadovas Ugnius Liogė.
Šiemet šventė „Mėnuo Juodaragis“ nebuvo rengiama, metų pertrauka suteikė progą rengėjų komandai susitelkti ties svarbiais parengiamaisiais darbais, kuriems nuolat stigdavo laiko ir galimybių. Per tą laiką atsigavo ir Dūburio salos gamta, kurią 2017 m. stipriai paveikė gausios liūtys ir jų metu vykę keli masiniai renginiai. Ateinančią vasarą pasakiškoji šventės erdvė vėl svetingai pasitiks lankytojus suvešėjusia augalija, galiūnais medžiais ir tvirta atsodintų pievų velėna.
22-asis „Mėnuo Juodaragis“ grįš prie nusistovėjusio šventės formato – lankytojų laukia keturios dienos savitos muzikos, senųjų amatų, žinių, papročių, meno ir pramogų. Šventės muzika nuo aušros lig aušros kerės pačiais įvairiausiais žanrais, atlikėjų vardais ir pavidalais, – koncertai vyks keturiose scenose ir keletoje papildomų erdvių. Pasirodymus surengs per 70 muzikos grupių iš Lietuvos ir užsienio šalių. Rengėjai žada, kad 2020 m. šventę aplankys apie 6000 žiūrovų.
Kasmet nauja šventės tema, pasak rengėjų, kitąmet bus smarki, energinga ir kaip niekad pašėlusi. Koks bus jos turinys žadama atskleisti prasidėjus Naujiems metams, taip pat bus pradėti skelbti ir pirmieji būsimos programos dalyviai, bei kviečiami prisidėti savanoriai.
„Nors naujovių ir nuotykių laukia nemažai, atkutusi šventė išlaikys savo struktūrą ir bendruomenišką dvasią, – teigia rengėjai. – Unikalioje erdvėje pristatydamas įdomiausius šiuolaikinio alternatyvaus meno ir savitus baltiškos kultūros reiškinius, „Mėnuo Juodaragis“ tuo pačiu atneš daug naujos kūrybos, stiprių tapatybės suvokimų, netikėtų susitikimų, nuostabios bičiulystės. Tai neįkainojami patyrimai. Kviečiame jau dabar paskutinio vasaros savaitgalio dienas apsibrėžti naujų metų kalendoriuje.“
Šventė„Mėnuo Juodaragis“ rengiama nepriklausomos muzikos leidyklos „Dangus“ (VŠĮ „Baltijos griaustinis“) nuo 1995 m. Ilgainiui šventė tapo žymiu tarptautiniu įvykiu rytinės Europos regione, viena pagrindinių vietų naujos baltiškosios kultūros raiškai ir kūrybai. Šventė pasižymi dėmesiu gamtos apsaugai, ekologijai ir draugiškumu jaunoms šeimoms su vaikais.
Šventės svetainė – www.mjr.lt.
Pasakiškai atrodo!
Kas jų scenografas, kostiumų autorius?
Sušildys žmonių širdis…
Labai džiaugiuosi šia žinia ir siunčiu visapusišką palaikymą Ugniui Liogei bei jo šauniąjam rengėjų būriui. Tai nepaprastai svarbus įvykis, kur susitinka Baltiškosios pasaulėžiūros puoselėtojai iš viso pasaulio ir iš visų Lietuvos kraštų. Buvau šios šventės dalyvis 2016 ir 2017 metais, tai turiu pasakyti, kad tai buvo bene geriausios daugiadienės šventės, kuriose teko dalyvauti per visą savo gyvenimą. Tikra, švari, neužteršta Lietuviška gamta – žolės, krūmai, medžiai, ežeras – apgaubia ir įtraukia į stebuklišką ir senovišką lauką. Pirtys, veikiančios prie pat ežero beveik iki išnaktų. Kuopiniai senoviniai Lietuviški žaidimai – tokie kaip RIPKA, kur reikia su lazdom ritinti medinį ritinį į priešininkų lauką. Vyrų jėgos žaidimai – RASTPLĖŠIS, kur vyrų kuopa prieš vyrų kuopą turi jėga nunešti didelį rastą į priešininkų lauką, o kitą kuopa turi tą rastą nunešti į kitą lauko galą – tokių vaizdų net filme nepamatysi. Senųjų Baltiškų amatų dirbtuvės ir amatininkų prekvietės – žolelių arbatos, senoviški žalvariniai papuošalai, odiniai senoviniai batai, tikro lino rūbai, sūriai, medus, ginklai ir visas kalnas kitų Baltiškų gėrybių. Didžiuliai laužai per naktis, prie jų griausmingai griežiantys GYVI muzikantai su smuikais ir armonikomis bei būgnais, kurie suka šimtus porų, šokančių senoviškus Lietuviškus šokius vakarinės ugnies šviesoje. Palapinių tūkstančiai šalia viena kitos – bendruomeniškumo ir bičiulystės aukščiausias įrodymas. Dienomis vykstančios paskaitos apie viską, kas svarbu mums – Lietuviams ir Latviams – mūsų DIEVAI, mūsų buitis (namų statyba, maisto gamyba), mūsų savastis, mūsų dainos, mūsų istorija. Ir žinoma – daug daug daug geros muzikos – pradedant senosios Baltiškosiomis giesmėmis ir sutartinėmis ir baigiant pagonišku roku bei metalu. Nepakartojamos akimirkos Baltų atlantidoje. Žmonės visi nepaprastai draugiški, neteko matyti nė vieno girto, nors alus pardavinėjamas laisvai visą parą iš prekviečių. Neteko matyti nė vieno ginčo ar kirvirčo – tobula vieta atrasti savo kelią į mūsų Protėvių paveldą.