Kultūros ministerijoje viešai pristatyta tyrimo ataskaita, kurioje pateikta kultūros paveldo apsaugą ir paslaugų teikimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų bei tarptautinių dokumentų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, analizė. Ataskaitoje pateikta ir kultūros paveldo administravimo procese dalyvaujančių institucijų funkcijų analizė. Taip pat pristatyti remiantis šiomis analizėmis sudaryti patarimai, skirti patobulinti kultūros paveldo apsaugos teisinį reglamentavimą ir institucinę sąrangą, kad gyventojams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos veiksmingiausiu būdu.
Patarimai suskirstyti į keturias pagrindines grupes: patarimai dėl teisės aktų tarpusavio suderinamumo, patarimai Integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modeliui, patarimai naujai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijai bei kitų įstatymų pakeitimams ir patarimai kultūros paveldo apsaugos ir administravimo paslaugų teikimo gerinimui ir veiksmingumo didinimui.
Kultūros ministerijos užsakymu tyrimą „Kultūros paveldo apsaugą ir paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų ir kultūros paveldo apsaugos srityje dalyvaujančių institucijų funkcijų tyrimo, siekiant pagerinti teisinį reglamentavimą ir institucinę sandarą, kad gyventojams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos veiksmingiausiu būdu“ ataskaitą atliko ir ją pristatė Smart Continent LT, UAB atstovai. Pristatyme dalyvavo susidomėjusių institucijų ir visuomenės atstovai, kultūros viceministrė Ingrida Veliutė ir Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras. Tyrimo ataskaita dar bus pataisyta pagal viešame pristatyme pareikštas pastabas bei pasiūlymus ir pasitarnaus gerinant kultūros paveldo apsaugos teisinį reglamentavimą ir institucinę sąrangą.
Tyrimas atliktas įgyvendinant projekto „Kultūros paveldo apsaugos procesų optimizavimas bei kultūros vertybių registro veiksmingumų gerinimas, siekiant teikti veiksmingesnes paslaugas gyventojams“ bendrai finansuojamo Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę Nr. 10.1.3-ESFA-V-918 „Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimui“ veiklas.
ES lėšas intensyviai biurokratai semiasi rėškučiomis,o unikalus Kultūros paveldo objektas “Aukštaitijos
siaurukas” privestas prie visiško bankroto.Ten darbuotojai negauna atlyginimų nuo rudens,o juk už
lango Senis šaltis beldžiasi į duris.Kam yra naudinga subankrotinti siauruką?Dar vagys iki galo ne visą
metalą išsinešiojo???”Aukštaitijos siauruką ” nedelsiant įtraukti į Kultūros paveldo išsaugojimo sąrašą,
perduoti Lietuvos geležinkelių ir Kultūros ministerijos žinion ir tuoj pat pradėti finansuoti net iš ES lėšų.
ES lėšos turi tarnauti viešam reikalui,o ne biurokratams popieriukų dauginimui.