Dirbti tarp kosmoso tyrėjų ir konstruoti kosminius erdvėlaivius – tokia svajonė skamba įdomiai, bet daugeliui gali atrodyti nereali. Kosminę karjerą žadančiam žmogui patarę grįžti į realybę, būtume neteisūs – juk kosmoso pramonėje dirba ir savo svajones įgyvendina daugybė žmonių.
Vienas iš jų – kosmoso navigacijos inžinierius Bronius Razgus. Kurį laiką talkinęs Europos kosmoso agentūros tyrimų ir technologijų centro tyrėjams, lietuvis šiuo metu dirba Vokietijos kosmoso agentūroje.
Navigacijos sistemos yra kritiškai svarbios siekiant erdvėlaivius nuskraidinti iki Mėnulio, Marso, Merkurijaus ar dar tolimesnių dangaus kūnų. Be to, kosmoso navigacijos tyrimai padeda rasti būdų, kaip į Žemę saugiai nuleisti daugkartinio naudojimo raketas. Būtent šį iššūkį su kolegomis gvildena B. Razgus.
Video:
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 12.30 val. per LRT Plius.
Justinas Marcinkevičius – tai Lietuvos SIELA! Ir tegu sako, kas ką nori, nepasiseks jo apjuodinti. Tai Jis tas Lietuvos Šauklys, kuris budino Lietuvą ir pačiais gražiausiais žodžiais apvainikavo Lietuvos vardą, tai Jis vienuolio ir špitolnikų lūpomis skanavo žodį ” Lie-tu-va”, o tuo metu buvo dar sovietmetis ir rusų kalba vyravo Lietuvoj. Gėda sakyti, bet tada ne vienas lietuvis su lietuviu kalbėjo rusiškai, O Justinas Marcinkevičius nepabūgo, viešai, lietuviškai kalbėti ir rašyti apie Lietuvą. O kiek Jo eilėraščių apie Lietuvą parašyta, dalis jų virto visų mėgiamomis dainomis. Siūlyčiau Jaunimui paskaityti Justino Marcinkevičiaus kūrybą ir pradėti nuo “Dienoraštis be datų”, toliau – trilogiją. Tada patys pasakysite: buvote teisūs ar NE.
Atsiprašau, mano komentaras “paklydo”
Net jei ir taip – vis vien Į ūkį, tai ne IŠ ūkio.
Ačiū už jį!
Manyčiau, svarbiausia JM ir panašiais atvejais REZULTATAS.
Jei net ir iš tiesų norėta juo, jo talentu pasinaudoti (kaip ir tarpukariu Salomėja ir kt. kūrybiniu jaunimu buvo pasinaudota), iš ikisąjūdinių laikų kūrėjų pusės tai buvo savotiškas avantiūrizmas – pabandyti išnaudoti šį šansą sau.
Ir GRŪDAS KRITO Į DIRVĄ – ATRAKINO MŪSŲ SIELAS, PADRĄSINO, ĮKVĖPĖ, SUVIENIJO! Jau vien ką reiškia tai, kad žmonės, išgirdę, jog prie Bokšto žudoma, nuo Seimo strimgalviais nulėkė link ten!