Iki Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos oficialaus šimtmečio minėjimo lieka 100 dienų. Šią dieną nacionalinė kultūros įstaiga pasitinka pristatydama naujus Nacionalinės bibliotekos 100-metį ir ateities vizijas apžvelgiančius leidinius ir įvairią šventinių renginių programą.
„Nacionalinės bibliotekos šimtmetį pasitinkame kupini noro bei gebėjimų dirbti ir kurti. Toliau švenčiame ir Lietuvos valstybės sėkmės istoriją, nes Nacionalinė biblioteka – svarbi mūsų valstybės dalis, prisidėjusi prie Lietuvos tapatybės kūrimo ir išsaugojimo. Tikiu, kad ši jubiliejinė sukaktis paskatins ir įkvėps Lietuvos ateities kūrėjus drauge kurti mūsų visų bendrą turtą – Nacionalinę biblioteką“, – sako bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir kviečia tiek ištikimus bibliotekos lankytojus, tiek dar tik ją atrandančius aktyviai lankytis šventiniuose renginiuose.
Jau spalio 9 d. vyks reprezentacinio vertingiausio dokumentinio paveldo, saugomo Nacionalinėje bibliotekoje, parodos atidarymas. Lapkričio 14 d. vyks šventinis 100-mečio renginys „Žmonių biblioteka“. Lapkričio 15 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „XXI a. bibliotekos: papročiai ir inovacijos“ diskutuos mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių, o lapkričio 16–17 d. rengiamas nuotaikingas renginys, šventinis atvirasis savaitgalis bibliotekoje, pavadintas – „100!“
Nacionalinės bibliotekos vadovo prof. dr. R. Gudausko teigimu, biblioteka per 100 metų išmoko pagrindinę pamoką, kad ilgalaikė sėkmė įmanoma tik planuojant ilgam laikotarpiui. „Nacionalinės bibliotekos specialistams strateginis mąstymas ir ilgalaikiai planai reiškia nuolatinį judėjimą pirmyn. Dar niekada biblioteka nebuvo tokia populiari, reikalinga ir net madinga. Šiandienė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasauliniame bibliotekų kontekste yra žinoma ir unikali savo veiklų naujuoju deriniu (angl. new mix). Esame išskirtiniai, nes dirbame pagal originalų, pačių susikurtą veiklos modelį“, – teigia R. Gudauskas.
Minint šią jubiliejinę datą, daugelis ekspertų pažymi, kad Nacionalinė biblioteka per 100 metų atliko vieną pagrindinių vaidmenų iš pagrindų keičiant suvokimą apie bibliotekos paskirtį ir misiją. Neatsitiktinai daugeliui biblioteka yra ir dvasios namai, ir mokslo, švietimo, kultūros šaltinis, ekonominių procesų, valstybinės reikšmės projektų išteklius. Joje sutelktas daugelio kartų žinojimas, kuris negali būti pasyvus. Dabar kalbama apie Nacionalinę biblioteką, kaip apie modernią, inovatyvią ir iniciatyvią socialinę instituciją, pasižyminčią greičio charakteristikomis.
Esminiai Nacionalinės bibliotekos steigimo istorijos epizodai
Lietuvos nacionalinės bibliotekos idėja, pradėjusi formuotis dar XIX a. pradžioje, palaikyta Simono Daukanto ir Motiejaus Valančiaus laikais, tuomet nebuvo realizuota dėl lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo (1864–1904). Bene rimčiausiai visos lietuviškos ir lituanistinės spaudos rinkimo darbo ėmėsi 1907 m. įsikūrusi Lietuvių mokslo draugija. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo įvykiai šį darbą gerokai pristabdė, o Lietuvos valstybės atsikūrimas nacionalinės bibliotekos steigimo reikalus iškėlė visai kitoje plotmėje.
Seną nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919 metais įkūrus Lietuvos centrinį knygyną, kuris jau vasario 1 d. pradėjo savo veiklą. Tačiau 1919 m. balandžio 21 d. lenkų legionieriams okupavus Vilnių, jo darbas buvo nutrauktas. Pasitraukęs į Kauną, būsimasis pirmasis bibliotekos vedėjas Eduardas Volteris bibliotekos kūrimo darbą pradėjo iš naujo. Po tam tikro pasirengimo 1919 m. gruodžio 20 d. buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data ir yra laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos gimtadieniu.
Nacionalinė biblioteka – skaitytojų šventovė jau 100 metų.
