Rugpjūčio 20 d. sukanka 120 metų, kai Palangoje buvo viešai lietuvių kalba pirmą kartą suvaidintas lietuviškas vaidinimas (spektaklis) Keturakio „Amerika pirtyje“.
Ta proga Kaišiadorių kultūros centre (KKC) 18 val. vyks lietuviškas vakaras, skirtas „Amerika pirtyje“ 120-sioms metinėms paminėti. Šios komedijos ištraukas vaidins KKC teatras (režisierius Jonas Andriulevičius). Beatos Klimavičienės režisuotą publicistinį vaidinimą „Kalboje – tautos stiprybė“ vaidins Birštono vienkiemio teatras. Dalyvaus Birštono vienkiemio vokalinis ansamblis, vadovaujamas Inesos Rutkauskienės ir Kaišiadorių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Geri vakarai“, vadovaujama Antano Noreikos.
„Amerika pirtyje“ 120-osios metines pažymės ir Joniškio kultūros centras (JKC) 17 val. Joniškio miesto aikštėje (prie kavinės „Fortūna“) su JKC teatru „Žiburys“.
„Amerika pirtyje“ svarbi ir Joniškio kultūros istorijai. Vienas iš „Amerika pirtyje“ pagrindinių ir svarbiausių rengėjų Palangoje buvo „Atgajos“ draugijos įkūrėjas, kilęs iš Joniškio r. Svirplių kaimo, knygnešys, gydytojas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas Liudas Vaineikis. Šių metų rugpjūčio 31 d. jam sukaktų 150.
„Amerika pirtyje“, kaip teigia Lietuvos literatūros istorikas, Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška, 1902 m. ar 1903 m. buvo slapta suvaidinta ir Ziniūnuose, Joniškio r. Pagrindinį vaidmenį vaidinime atliko ne kas kitas, o būsimasis dailininkas, joniškietis Adomas Varnas, už tai, kaip ir kiti spektaklio dalyviai, persekiotas policijos ir turėjęs išvykti į Austriją. Šiais metais minimos Adomo Varno 140 gimimo metinės.
Tad renginys skiriamas ne tik pirmojo lietuviško viešo vaidinimo „Amerika pirtyje“ 120 m. sukakčiai, bet ir „Atgajos“ draugijos 130 m. sukakčiai, kraštiečio lietuvybės puoselėtojo Liudo Vaineikio 150 gimimo metinių sukakčiai, o taip pat ir kraštiečio dailininko Adomo Varno 140 gimimo metinių sukakčiai paminėti.
Klaipėdos universiteto docentas, teatrologas ir režisierius dr. Petras Bielskis prieš 10 metų, kalbėdamas spektaklio „Amerika pirtyje“ 110-ųjų metinių proga pabrėžė, kad šis spektaklis to meto Lietuvoje buvo ne šiaip sau pasakojimas apie prasigėrusį lietuvį Bekampį. Jis atliepė Vinco Kudirkos – žymiausio XIX a. pabaigos lietuvių publicisto, „Varpo“ steigėjo, leidėjo ir autoriaus, formavusio pozityvistinę lietuvių kultūros kryptį pažiūroms. „Visa to meto literatūra rėmėsi pozityvizmu – ieškojo būdų, kaip padėti ujamam, vargstančiam žmogui. Spektaklio kūrėjai turėjo pozityvistinę viltį, kad reikia apginti žmogų. Todėl ir V.Kudirka rėmė šio vaidinimo idėją „bekampių Lietuvoje“. Ekonominio sunkmečio, vargstančio, ujamo žmogaus tema vėlgi aktuali dabar“, – sakė P. Bielskis.
Jis priminė, kad „Amerika pirtyje“ pirmą kartą buvo parodyta lietuviškos spaudos draudimo metais ir, kad po šio istorinio vaidinimo visi jo dalyviai buvo represuoti.
„Palangiškiai ne šiaip suvaidino spektaklį – jie drąsiai pasakė pasauliui, kad mes kalbame lietuviškai esame tauta, – sakė P.Bielskis ir pridūrė, kad iki šiol rodoma „Amerika pirtyje“ mums tebereiškia vienas kito ir lietuvybės palaikymą.
1893 m. „Varpe“ Vincas Kudirka paskelbė konkursą dramoms sukurti. Pirmasis atsiliepė Aleksandras Fromas-Gužutis, o netrukus ir broliai Antanas bei Juozas Vilkutaičiai, prisistatę slapyvardžiu Keturakis, tai yra, turintis keturias akis, atsiuntė savo komediją „Amerika pirtyje“. V. Kudirkai šis kūrinys labai patiko, jis jį nuvežė į Mintaują pas Joną Jablonskį, kur drauge su šeimininkais jo skaitymo klausėsi ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Mykolas Lozoraitis. Buvo nutarta jį paskleisti po Lietuvą ir lietuviškas kolonijas už Lietuvos ribų. Šis veikalas buvo išleistas pirmą kartą 1895 m. Tilžėje.
1899 m. rugpjūčio 20 d. Liudui Vaineikiui gavus gubernatoriaus leidimą, spektaklis viešai suvaidintas Palangoje, daržinėje (grafo Tiškevičiaus sandėlyje), stovėjusioje ant jūros kranto. Režisavo Povilas Višinskis ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Povilas Višinskis buvo ir pagrindinio vaidmens – Bekampio atlikėjas. Vaidino Augustinas Janulaitis, Vladas Mongirdas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Šlapelienė-Piaseckaitė ir kiti Palangoje poilsiavę lietuvių inteligentai.
Pjesė iš karto susilaukė didelio populiarumo ir suvaidino nemažą vaidmenį ne tik lietuviškojo teatro kūrimosi istorijoje. Nors buvo gautas oficialus leidimas, bet komedijoje buvo įžvelgta caro režimo pajuoka. Caro žandarai beveik visus spektaklio dalyvius suėmė. Todėl spektaklis sukėlė visuotinį lietuviškai ir ne tik lietuviškai kalbančių žmonių susidomėjimą ne tiek menine, kiek politine prasme.
Spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija. Lietuviškas žodis, pasakytas viešai, buvo svarbesnis už meninius reikalavimus. Tuo spektakliu grupelė žmonių pareiškė pasauliui, kad mes esame, turime savo kalbą ir savo žemę. Ir visa tauta, remdama Palangos spektaklio kūrėjų lietuvybės idėją, ėmėsi statyti tą patį veikalą kiekviename kaime. Tai buvo visuotinis valios pareiškimas arba pirmas referendumas už lietuvybę.
Netrukus palangiškių aktorių trupė „Ameriką pirtyje“ suvaidino Kuliuose. Jis buvo statomas Liepojoje, Mintaujoje, pasklido po visas lietuvių parapijas. 1903 m. ar, kaip teigia Mykolas Biržiška, 1902 m. „Amerika pirtyje“ slapta suvaidinta Ziniūnuose, Joniškio raj. Pagrindinį vaidmenį atliko būsimasis dailininkas Adomas Varnas, už tai, kaip ir kiti spektaklio dalyviai, persekiotas policijos ir turėjęs išvykti į Austriją, kur baigė Krokuvos dailės akademiją. Linkuvoje veikusi „Vyturio“ draugija spektaklį pastatė klebonijos klojime.
Panaikinus spaudos draudimą 1904 m. spalio 31 d. komedija buvo suvaidinta Šiauliuose, Liaudies namuose (dabar Vasario 16-osios g., pastatas yra Šiaulių miesto savivaldybės pastato dalis). Šis spektaklis buvo pirmas legalus šiauliečių ištartas žodis nuo scenos.
Odesoje 1905 m. „Amerika pirtyje“ pastatė Mykolas Sleževičius. 1905 m. gegužės 28 d. būsimo prezidento Kazio Griniaus žmonos Joanos pastangomis spektaklis pastatytas Marijampolėje. Pagrindinį vaidmenį atliko Pijus Grigaitis. Tame vakare bene pirmą kartą Lietuvoje buvo viešai sugiedota ir Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Pirmąjį lietuvių kalba suvaidintą spektaklį primena atminimo lenta prie Jūratės ir Kastyčio skulptūros.
O kokį spektaklį dar prieš spaudos draudimo panaikinimą Vilniuje, Antano ir Emilijos Vileišienės namuose, slapta, prie uždarų langinių vaidindavo lietuviai? Argi ne “Ameriką pirtyje”? Kodėl užmirštas Vilnius? Jų namas stovėjo dabartinėje Žemaitės aikštėje.
Parašykite Alkui.
1893 m. Panemunėlio apyl., Naujikų kaime, buvo suvaidintas pirmasis slaptas lietuviškas vaidinimas pagal Juozą Tumą-Vaižgantą ,,Nepadėjus nėr ko kasti”. Čia iš Lietuvos teatro istorijos.